Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą tvarka ir įkainiai sostinėje pasikeis nuo gegužės 1 dienos. Rinkliava bus renkama į savivaldybės biudžetą. Mokėjimo pranešimus atliekų turėtojai gaus ne iš pastato administratoriaus ar bendrijos, o tiesiogiai iš savivaldybės. Iš viso yra numatyta 15 skirtingų rinkliavos dydžių.
Viešai skelbiama, kad rinkliavos turėtų gerokai sumažėti. Tai yra sveikintina. Tačiau nutylimas labai svarbus dalykas – tie gyventojai, kurių daugiabučiuose įrengtos šachtinės komunalinių atliekų šalinimo sistemos (vadinamosios „šachtos“), turės mokėti beveik trečdaliu brangiau už tuos, kurie gyvena daugiabučiuose be „šachtų“. Kadangi šachtinės komunalinių atliekų sistemos daugiausia yra įrengtos ne naujuose, bet senuose, sovietmečiu statytuose daugiabučiuose, tad už atliekų išvežimą brangiau mokės juose gyvenantys vilniečiai, kurie ir taip yra labiau socialiai pažeidžiami.
Anot savivaldybės specialistų, namų su „šachtomis“ gyventojai yra didesni teršėjai už tuos, kurie neturi „šachtų“. Savivaldybės skaičiavimais, vidutinis mišrių komunalinių atliekų kiekis (kilogramais), surenkamas į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, tenkantis vienam kvadratiniam metrui per metus, yra 9,4 kilogramo daugiabučiuose su „šachtomis“ ir 7,2 kilogramo – be jų.
Labai keista statistika. Kaip šiukšlių maišelis gali taip ženkliai pasunkėti krisdamas šachta žemyn? Na, bet, kaip sakė britų premjeras Benjamin Disrael, „yra melas, akiplėšiškas melas ir statistika“.
Taigi, daugiabučio su šachtine atliekų šalinimo sistema gyventojas už savo buto kvadratinį metrą nuo šiol mokės 0,62 euro metinę rinkliavos kintamąją dalį, o daugiabutyje be „šachtos“ – tik 0,48 euro.
Susidaro įspūdis, kad savivaldybė nori bausti gyventojus už tai, kad jų daugiabučiuose įrengtos šachtinės atliekų šalinimo sistemos ir tokiu būdu priversti gyventojus tų „šachtų“ atsisakyti. Gal būt mintis teisinga, tačiau priemonės, kuriomis to siekiama yra agresyvios. Teisingiau būtų ne įvedinėti naujus mokesčius, bet diskutuoti su gyventojais, paaiškinti jiems ir padėti atsikratyti pasenusių šachtinių atliekų šalinimo sistemų.
Kuo nusikalto „šachtinių“ namų gyventojai ir kodėl jie bus priversti mokėti brangiau? Tai yra maždaug tas pats, jei daugiabučių gyventojams, kurie nepritaria būsto renovacijai, trečdaliu padidintų kainą už šildymą. Atsisakyti „šachtų“ reikia ir netgi būtina. Tačiau tai turėtume daryti diskutuodami su visuomene, namų bendrijomis, keldami viešumon šachtinių atliekų šalinimo sistemų trūkumus. Norint uždaryti „šachtas“ reikia net daugiau kaip pusės laiptinės ar namo gyventojų pritarimo.
Remigijus Žemaitaitis yra partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas.
