Technologinė pažanga autoriams suteikia naujų galimybių uždirbti ir tuo pačiu apsunkina kūrinių apsaugą, todėl dabar ypač aktualios intelektinės nuosavybės apsaugos galimybės. Tam neišvengiamai būtina autorių teisių įstatymus priartinti prie realios situacijos.
Europos Sąjunga jau paskelbė sieksianti šiemet sukurti bendrąją Europos skaitmeninę rinką. Jos pagrindiniai tikslai yra trys: 1) didesnės vartotojų ir įmonių galimybės visoje Europoje gauti skaitmeninių prekių ir paslaugų; 2) tinkamos sąlygos skaitmeniniams tinklams ir novatoriškoms paslaugoms klestėti; 3) maksimalus skaitmeninės ekonomikos augimo galimybių panaudojimas.
Tokie pokyčiai gali padėti išspręsti ir geografinių apribojimų problemą, kai tam tikras turinys prieinamas tik vienam ar kitam regionui. Tai taip pat padidintų kultūrų įvairovę ir atvertų naujas galimybes kūrėjams ir turinio sektoriui.
Jei greitu metu nebus rasti laikmetį atitinkantys intelektinės nuosavybės apsaugos mechanizmai, tokių teisminių ginčų tik daugės.
Europos Komisija taip pat svarstys ir su autorių teisių saugomais kūriniais susijusį internetinių tarpininkų vaidmenį. Komisija siekia griežčiau vykdyti teisės aktų priežiūrą kovojant su komercinio masto intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais.
Tad toliau vystantis technologijoms, formuojantis naujiems vartojimo įpročiams, autorių teisės, jų teisinis reglamentavimas, šių teisių pažeidimai ir sprendimo būdai yra ypatingos svarbos klausimai. Intelektinė nuosavybė gali būti apsaugota ne tik derybų ar teisminių ginčų būdu, bet ir priverstinai blokuojant interneto prieigą pirataujančiam vartotojui, nukreipiant jį į legalaus turinio puslapius.
Pavyzdžiui, JAV apeliacinis teismas dar 2001 m. nusprendė, kad ir tarpininkas gali būti laikomas pažeidžiančiu autorių teises, nepaisant to, jog bylomis neteisėtai keičiasi patys vartotojai.
Garsiąją „Napster“ bylą nagrinėjęs teismas konstatavo, kad šis tarpininkas žinojo apie intelektinės nuosavybės pažeidimus, tačiau jų nesustabdė. „Napster“ – tai 1999 m. paleista kompiuterinė platforma, leidusi vartotojams nelegaliai keistis kompiuterinėmis bylomis, daugiausiai – muzika.
Lietuvos autoriams aktuali šių metų kovą paskelbta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartis, galutinai atmetusi Kino industrijos asociacijos ieškinį. Asociacija siekė uždrausti UAB „EVP International“ rinkti tinklapio filmai.in naudotojų įmokas, nes į tinklapį įkeliamas tik neteisėtas turinys. Visų instancijų teismai nustatė, kad bendrovė nėra tarpininkė, padedanti viešinti piratinį turinį. Anot LAT, bendrovė neturi pagrindo tikrinti, už ką renkami mokesčiai, ir tik teikia techninę paslaugą.
Teismams tenka nagrinėti vis įvairesnes intelektinės nuosavybės problemas, gilintis į debesų kompiuteriją, piratavimo kontrolę, turinio judėjimo ribojimą ir kitus aspektus. Kai kurie jų Lietuvoje dar nebuvo nagrinėti, pavyzdžiui, nuorodų į nelegalų turinį pateikimas. Europos Teisingumo Teismas jau yra išaiškinęs, kad toks hiperteksto nuorodų pateikimas nepažeidžia autorių teisių.
Su intelektine nuosavybe susijusios bylos išsiskiria ir tuo, kad autoriai turi teisę reikalauti atlyginti ir neturtinę žalą. LAT jau yra išaiškinęs, kad dėl tokios žalos atlyginimo konkrečiu atveju sprendžia teismas. Jis turi įvertinti nusikaltimo pasekmes, jį padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas bylai svarbias aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pagal teismų praktiką, neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Žalą darantys veiksmai turi būti pakankamai intensyvūs, įvertinti finansine išraiška, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Kol kas Lietuvoje neturtinės žalos dydžiai tokio pobūdžio bylose yra menki ir svyruoja tarp 1000-2000 eurų. Su intelektine nuosavybe susijusios bylos Lietuvoje yra gana retos, nors vien tik Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGAA) nuo 2013 m. autorių teises gynė septyniasdešimt šešiuose teisminiuose ginčuose.
Praktika rodo, jog jei greitu metu nebus rasti laikmetį atitinkantys intelektinės nuosavybės apsaugos mechanizmai, tokių teisminių ginčų tik daugės. Tai reiškia, jog augantys piratavimo mastai neigiamai paveiks ne tik pačius kūrėjus, bet vartotojams pateikiamų kūrinių kokybę.
Renata Beržanskienė yra advokatų kontoros SORAINEN partnerė
