LESTO duomenimis, iki šiol tiekėjo nepasirinko beveik pusė įmonių, kurių galia mažesnė kaip 30 kW. Galimybe sutaupyti pasinaudojo dauguma didesnių įmonių, tačiau mažosios dar delsia ir dažnai dvejones lydi įvairūs mitai. Taigi, kas pasikeitė atsivėrus rinkai ir kas už ką atsakingas?
Kur prasideda ir baigiasi nepriklausomo tiekėjo atsakomybė?
Yra galvojančių, kad nepriklausomi elektros tiekėjai siekia atimti garantinio tiekėjo LESTO funkcijas. Kita pusė mano, kad pasirinkus nepriklausomą tiekėją, jis taps atsakingas už visus su elektra susijusius klausimus, tačiau neteisingi nei pirmieji, nei antrieji. Tiekėjas yra atsakingas tik už aktyviosios elektros energijos pardavimą, o visi, su techninių detalių įgyvendinimu susiję darbai, net ir sudarius sutartį su tiekėju, lieka LESTO atsakomybėje.
Pagrindinės LESTO funkcijos yra elektros energijos persiuntimas vartotojams skirstymo tinklais, naujų vartotojų prijungimas, skirstomųjų tinklų eksploatavimas, priežiūra, jų saugumo ir patikimumo užtikrinimas. Tai įvairūs įrenginių gedimai, elektros tiekimo sutrikimai, galios padidinimas ar sumažinimas, elektros įvado įrengimas ar elektros dingimas.
Paprasčiau kalbant, LESTO yra atsakingi už laidus, kuriais teka elektros energija, o nepriklausomi tiekėjai – už pačią elektros energiją, kuri teka laidais.
Vietoj vienos sąskaitos ir sutarties – dvi
Didžiausią baimę kelia dvi sąskaitos iš tiekėjo ir LESTO – dažnai jos asocijuojasi su dvigubu apmokestinimu. Vis dėlto vartotojai, pasirinkę nepriklausomą elektros energijos tiekėją, ne nutraukia sutartį su LESTO, o ją koreguoja, tai yra pradeda pirkti tik persiuntimo paslaugą. Todėl ir sąskaitas gauna dvi – vieną iš tiekėjo už aktyvią elektros energiją, kitą – iš LESTO už elektros persiuntimą perdavimo ir skirstomaisiais tinklais, taip pat už sistemines (kokybiško elektros energijos tiekimo) paslaugas ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP), kurių kainą nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK).
Ar gali pritrūkti elektros perkant ją iš tiekėjų?
Įmonės, sudarydamos sutartis su nepriklausomais tiekėjais, visuomet nurodo planuojamą suvartoti elektros energijos kiekį. Kartais galvojama, kad viršijus nurodytą kiekį, elektros tiekimas gali nutrūkti, tačiau tai nėra tiesa – klientai gali suvartoti elektros energijos tiek, kiek reikia. Tiesa, kai kurie tiekėjai reikalauja tikslių suvartojimo prognozių ir taiko baudas, jei prognozės neatitinka faktinio suvartojimo.
Dar vienas neretai iškylantis klausimas – kas nutiktų, jei tiekėjas bankrutuotų? Pasirinkus netinkamą tiekėją, jo bankroto atveju elektros energijos tiekimą toliau užtikrintų LESTO – elektra laidais tekėti nenustotų, tiesiog nebegaliotų esama sutartis su nepriklausomu tiekėju, ir klientas už elektrą mokėtu LESTO garantinio tiekimo tarifu, kuris yra maždaug 25 proc. didesnis nei siūlomas tiekėjų. Tai tęstųsi tol, kol įmonė sudarytų naują sutartį su kitu tiekėju, tačiau perėjimo laikotarpis gali užtrukti mažiausiai du mėnesius. Bet kuriuo atveju, prieš renkantis naują tiekėją, patartina pasidomėti, kurie iš jų yra veikiantys, kas jų akcininkai, kiek metų jie veikia rinkoje, iš kur jie perka elektrą ar gamina patys – tai keletas kriterijų, nusakančių tiekėjo patikimumą.
Nepriklausomi tiekėjai atveria galimybę rinktis
Spręsdamas, kurį elektros tiekėją pasirinkti, vartotojas turėtų išnagrinėti skirtingų tiekėjų siūlomas elektros energijos tiekimo kainas. Tiesa ta, kad būtent šis kainos aspektas veikia rinkos konkurencijos sąlygomis ir gali skirtis priklausomai nuo tiekėjų pasiūlymų. Kitos sudedamosios galutinės kainos dalys, tokios kaip elektros perdavimo, paskirstymo ar VIAP, yra nustatomi ir tvirtinami VKEKK bei taikomi visiems vartotojams. Taip yra todėl, kad elektros perdavimo ir skirstomieji tinklai Lietuvoje yra vientisa ir monopolinė sistema. Vis dėlto tikimasi, kad elektros energijos gamybos atskyrimas ir rinkos sąlygomis grįsta nepriklausomų tiekėjų veikla paskatins sklandžią ir efektyvią laisvosios elektros rinkos plėtrą. Būtent todėl valstybė skatina įmones rinktis nepriklausomus tiekėjus nustatydama 1,25 didesnį kainos koeficientą to nepadariusiems. Taigi vartotojai turi teisę nuspręsti, kas jiems geriau – ar pirkti elektrą tik iš vieno tiekėjo vienašalėmis sąlygomis, ar turėti galimybę derėtis dėl dalį kainos sudarančių aspektų bei sutarties sąlygų ir išsirinkti jo interesus atitinkantį variantą.
Komentarą parengė Ričardas Tvaronas, „Elektrum Lietuva“ Pardavimo vadovas
