Vienas esminių motyvų, mėgstamų naudoti svarstant sankcijų klausimus, – reikia ginti vakarietiškas vertybes. Su tuo lyg ir visi sutinka, bet vargu, ar kas galėtų aiškiai dabar pasakyti, kas tai yra.
ES be ekonominių, finansinių rinkos principų iš esmės buvo kurta remiantis krikščionišku supratimu apie žmogišką orumą, asmeninę atsakomybę, pagarbą gyvybei bei kultūrinei įvairovei.
Tai davė puikių rezultatų, Europa greitai atsigavo po dviejų pasaulinių karų, jos gyventojų skaičius augo, santykinai stipriose ir gausiose šeimose gimė nemažai vaikų, kurie tapo kvalifikuota jauna darbo jėga, todėl ekonomika augo ir galima buvo kurti dosnią socialinės paramos sistemą, t.t. Deja, įvairios (socialistinės, liberalios ir kt.) ideologijos pamažu pradėjo „išplauti“ svarbiausius ES palaikančius principus. Gėriu tapo šeimos ardymas, bet ne jos stiprinimas, paniekinamai žiūrint į moteris, pašventusias savo gyvenimą šeimai, kartu siekiant suvienodinti vyro ir moters lytis ir t.t. Taigi šeimos silpnėja, vaikų mažėja, nėra kam dirbti, euras vargu, ar ką išgelbės.
Iš krikščioniško orumo supratimo atsiradę visų žmonių teisių principai pamažu yra keičiami mažos seksualinės orientacijos grupės teisių išskirtiniu gynimu, pagarbos gyvybei principu panaikinta mirties bausmė nusikaltėliams „modifikuota“ ne tik leidžiant, bet ir skatinant žudyti dar niekuo nenusikaltusią pradėtą gyvybę.
Perdėtai ir iškreiptai sureikšmintos žmogaus teisės, atsisakant pareigų bendruomenei ir šeimai, iš esmės neskatina ką nors ginti ir saugoti.
Tame fone V.Putino palaikomų separatistų žudymai gali kai kam atrodyti „visai pateisinami“. Perdėtai ir iškreiptai sureikšmintos žmogaus teisės, atsisakant pareigų bendruomenei ir šeimai, iš esmės neskatina ką nors ginti ir saugoti.
Žmonių atstovavimo per demokratiškai išrinktą valdžią vertybės pamažu pakeičiamos įvairių niekieno nerinktų teismų „išmąstymais“, kuriuos visi privalo įgyvendinti. Iš teisės sistemos išvis išmetamas žmonių supratimas apie tai, kas yra gerai, o kas blogai, pakeičiant jį principu, „jeigu bet ką aprašysime įstatymu – tai jau taps gėriu“. Iš pagarbos kitų kultūrai kuriame pasityčiojimų iš kitų žmonių tikėjimo ir pažiūrų sistemą. Tad šiame kontekste kalbėti dar apie kažkokią pagarbą tautinei kultūrai tampa nelabai prasminga.
Galima būtų tęsti, bet ir šių pavyzdžių gana, kad suprastume, jog dažnam eiliniam europiečiui raginimai ginti vakarietiškas vertybes vis labiau skamba keistai. Jie vis labiau nesupranta, ką čia reikia ginti ir kodėl.
Dar suvokiama būtinybė ginti savo socialinį ekonominį gerovę, bet tada ekonominės sankcijos Rusijai tampa visai nepatrauklios, nes verslas nukentės. Todėl kažin, ar galėtų mus stebinti ES „skystumas“ ginant Vakarus nuo agresoriaus. Ne ką geriau yra ir bus, kai reikės priešpastatyti savo vertybes islamo radikalams. Iš esmės vienintelis tikras būdas atsispirti blogiui – yra grįžti prie ES sukūrusių principų, o mums išsaugoti savąjį istorinius išbandymus išlaikiusį supratimą apie tai, kas gera ir bloga. Tada daugelio nereikės įtikinėti ir moralizuoti dėl būtinybės ginti savo valstybę ir ES.
Rimantas Jonas Dagys yra Seimo TS-LKD frakcijos narys, Šešėlinės Vyriausybės socialinės apsaugos ir darbo ministras