„Sodros“ biudžetas yra atskiras katilas nuo valstybės biudžeto, iš kurio mokamos pensijos pensininkams. Iš to paties katilo mokamos motinystės išmokos, ligos, bedarbio pašalpos bei draudimo išmokos dėl nelaimingų atsitikimų darbe.
Šis biudžetas surenkamas iš socialinio draudimo įmokų. Racionaliai mąstant, šis biudžetas turėtų būti subalansuotas, t.y. išmokos neturėtų viršyti įmokų ir jeigu Seimas ar Vyriausybė sumanytų kažkurias išmokas padidinti, jos turėtų būti padengiamos valstybės biudžeto sąskaita arba paskolomis. Deja, šis 2015 m. „Sodros“ biudžetas nėra subalansuotas dėl „Sodros“ sistemos reformos nepateisinamo vilkinimo ir didelė dalis papildomų išlaidų nėra kompensuojamos iš valstybės biudžeto.
Maža to, šiame biudžete numatomos papildomos išmokos bedarbiams, ypač turėjusiems didesnį darbo užmokestį, taip pat didės nedarbingumo, socialinio draudimo išmokos. Iš pateiktų skaičių matyti, jog nedarbingumo pažymėjimų išmokos viršys įmokas 100 proc., o nedarbo socialinio draudimo išlaidos viršys 36 proc.
Nesu prieš išmokų padidinimą šioms sritims, tačiau reikia suprasti, kad nesant kompensacijų iš biudžeto sąskaitos, turime situaciją, kai vienam duodama, o iš kito atimama. Šiuo atveju atimame iš pensininkų, nes jiems išmokos bus mažesnės nei įmokos.
Pensininkams gyvenimas neis geryn net pridėjus numatomas išmokėti kompensacijas už sumažintas pensijas, santykinės pensijos kitais metais bus mažesnės nei šiais metais.
Nuo 2012 m. stebimas santykinės pensijos nuoseklus mažėjimas, kitaip tariant, vidutinės pensijos mažėja lyginant su darbo užmokesčiu, ir pagal pateiktas „Sodros“ prognozes, kurias dabar turime, numatoma, jog santykinis procentas ir toliau mažės.
2013 m. šis procentas, praėjusios kadencijos Seimui atkūrus pensijas į lygį iki krizės, siekė 45 proc. Deja, nuo to laiko, įšaldžius vidutines pensijas, neatsižvelgiant į ekonomikos augimą, šis santykis kiekvienais metais mažėjo apie 2 proc.
Remiantis Vyriausybės planais, 2017 m. jis planuojamas 38 proc. Vadinasi, pensininkams gyvenimas neis geryn net pridėjus numatomas išmokėti kompensacijas už sumažintas pensijas, santykinės pensijos kitais metais bus mažesnės nei šiais metais.
Kodėl taip yra? Atsakymas paprastas, nes nuspręsta pensininkų sąskaita finansuoti kitas valstybės išlaidas, tie pinigai panaudojami kažkur kitur. Bet kodėl pensininkų sąskaita turime kompensuoti kitas valstybės išlaidas ir ar tai yra morali politika?
Valdantieji mano, jog labiau negu pensininkams reikia pinigų kitiems širdžiai artimesniems projektams, be to, norima padidinti išmokas bedarbiams, net tiems, kurie nenori dirbti.
Toks valdančiųjų sprendimas kelia abejonių dar ir todėl, kad jie nenumato jokių atlyginimo pakėlimų darbuotojams, gaunantiems mažas pajamas, nei socialiniams darbuotojams, nei kultūros darbuotojams, nei policininkams. Atrodo, kad rūpinamasi ne sąžiningais dirbančiais žmonėmis, kad jie gautų „padorų“ atlyginimą, o tais, kurie nedirbdami ir taip gauna nemažas pajamas.
Šiuo metu, kai valdantieji giriasi, jog ekonomika auga, o santykinė pensija mažėja, mažai uždirbantiems atlyginimai nekeliami, vargu ar kokie nors politiniai išvedžiojimai gali pateisinti tokį neatsakingumą.
Rimantas Jonas Dagys yra Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, Šešėlinės Vyriausybės socialinės apsaugos ir darbo ministras
