Klausimas skirtas didelei daliai savo vietos šiuolaikinėje Europoje nerandančių „Europos feminisčių“. Atidžiai panagrinėję jų retoriką, galime pastebėti ne vieną paradoksą.
Pirmas. Jeigu į žmogaus sąvoką vienodai telpa tiek moteris, tiek vyras, kodėl šalia žmogaus teisių dar mėginama išskirti moterų teises? Keisčiausia, kad jos dažniausiai atsiduria šalia homoseksualų teisių. Ar taip nepasakoma, kad moterys yra kažkas kita nei žmogus?
Jeigu į žmogaus sąvoką vienodai telpa tiek moteris, tiek vyras, kodėl šalia žmogaus teisių dar mėginama išskirti moterų teises?
Antras. Kodėl visos profesijos, kuriose moterys dėl įgimtų savybių yra pranašesnės nei vyrai, yra laikomos antrarūšėmis, netinkamomis savirealizacijai? Ar karjeros būtina siekti tik atseit tradiciškai vyriškose profesijose? Tarsi savaime suprantama, kad būti motina šeimoje yra beveik smerktinas užsiėmimas. Ir apskritai, tvirta šeima, anot jų, nėra siektinas gėris. Deja, nė vienas vyras, kiek jis bedarytų plastinių operacijų, niekada neatstos daugeliui mūsų šviesaus mamos ar močiutės paveikslo.
Trečias. Kodėl šalia vyro ir moters stengiamasi įteisinti daugybę socialinių lyčių: ne genetiškai nulemtų, bet pagal tos minutės emocinį apsisprendimą? Kodėl tai remia ar net stumia radikaliosios „feministinės“ organizacijos? Juk tuo į vieną gretą šalia moters pastatomas ir, matyt, turintis psichologinių problemų pilietis.
Rimantas Jonas Dagys yra Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys
