Rimantas Jonas Dagys: Lėšų pensijoms didinti galima rasti jau šiandien

Da­bar vals­ty­bė 250 mln. li­tų tu­rės at­sei­kė­ti ir taip daug už­dir­ban­čių aukš­čiau­sio ly­gio val­di­nin­kų at­ly­gi­ni­mams pa­di­din­ti. Ta­čiau val­dan­čio­ji dau­gu­ma taip ir ne­su­ra­do pa­pil­do­mų lė­šų pen­si­joms pa­di­din­ti ar per eko­no­mi­kos kri­zę su­ma­žin­tai pen­si­jų da­liai grą­žin­ti.
 
Skai­čiuo­jant vi­du­ti­nį se­nat­vės pen­si­jos, kai tu­ri­mas bū­ti­na­sis sta­žas, san­ty­kį su vi­du­ti­nė­mis apd­raus­tų­jų mė­ne­sio pa­ja­mo­mis, nuo ku­rių skai­čiuo­ja­mos vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kos, 2011 me­tais jis bu­vo 43,9 proc., 2012-ai­siais – 47,1 proc., o 2013 me­tais pla­nuo­ja­ma, kad bus 44,8 pro­cen­to. Kaip ma­to­me, šis san­ty­kis ma­žė­ja ir, de­ja, vėl ne pen­si­nin­kų nau­dai. Par­adok­sa­lu, ta­čiau eko­no­mi­kos kri­zės są­ly­go­mis pen­si­jos ar­tė­jo prie at­ly­gi­ni­mų vi­dur­kio, o eko­no­mi­kai at­si­gau­nant vėl ėmė nuo jo tol­ti.

Ko­dėl taip yra? To­dėl, kad da­bar­ti­nė val­dan­čio­ji dau­gu­ma, pri­si­deng­da­ma tuo, jog ieš­ko bū­dų, kaip at­kur­ti per kri­zę su­ma­žin­tas pen­si­jas, ir ne­va rem­da­ma­si KT nu­ta­ri­mu di­din­ti at­ly­gi­ni­mus val­di­nin­kams, ig­no­ruo­ja bū­ti­ny­bę jau da­bar per­žiū­rė­ti pen­si­jų dy­dį. Dar ci­niš­kiau tai at­ro­do ži­nant, jog da­bar pen­si­joms pa­di­din­ti, kad jos ne­at­si­lik­tų bent jau nuo inf­lia­ci­jos ir au­gan­čių at­ly­gi­ni­mų, rei­kia be­veik 10 kar­tų ma­žiau lė­šų nei joms grą­žin­ti, ir tai su­da­ry­tų apie de­šim­tą­ją da­lį dėl eko­no­mi­kos au­gi­mo at­si­ra­du­sių pa­pil­do­mų įplau­kų į biu­dže­tą.

Pen­si­jų grą­ži­ni­mo pro­ce­sas aps­kri­tai sken­di mig­lo­je, nes jo­kiu Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mu ar ko­kiu nors tei­sės ak­tu jis nė­ra įtei­sin­tas.

Ma­ža to, pen­si­jų grą­ži­ni­mo pro­ce­sas aps­kri­tai sken­di mig­lo­je, nes jo­kiu Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mu ar ko­kiu nors tei­sės ak­tu jis nė­ra įtei­sin­tas. Yra tik val­dan­čių­jų po­li­ti­kų pa­ža­dai, ku­riais ga­li­ma ti­kė­ti ar­ba ne­ti­kė­ti.
 
Ir dar, jei pa­žvelg­tu­me į šių me­tų „Sod­ros“ biu­dže­tą, pa­ma­ty­tu­me, kad jam pri­skir­ta dau­ge­lis ne­bū­din­gų vals­ty­bės iš­lai­dų. Pir­ma – Lie­tu­vos dar­bo bir­žos fi­nan­sa­vi­mas, ku­ris pa­gal anks­čiau pri­im­tus Sei­mo spren­di­mus tu­rė­jo bū­ti fi­nan­suo­ja­mas iš vals­ty­bės biu­dže­to. Tai su­da­ro 71 mln. li­tų.
 
An­tra, pra­ėju­siais me­tais dėl pen­si­nio am­žiaus il­gi­ni­mo „Sod­ra“ su­tau­pė 52 mln. li­tų, ir jie tu­rė­jo bū­ti skir­ti pen­si­joms di­din­ti. Kar­tu su­dė­ję šiuos du šal­ti­nius jau tu­rė­tu­me apie 16 li­tų di­des­nę pen­si­ją per mė­ne­sį kiek­vie­nam.
 
Tre­čia, „Sod­rai“ už­krau­tas pa­lū­ka­nų mo­kė­ji­mas už ta­ria­mai vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo pa­da­ry­tas sko­las. Pri­min­siu, kad ne „Sod­ra“ įsis­ko­li­na, o jos įsko­las le­mia po­li­ti­kų pri­im­ti spren­di­mai, ne­pa­deng­ti rea­liais pi­ni­gais. Tai ne „Sod­ros“ sko­los, o po­li­ti­kų įsi­pa­rei­go­ji­mų sko­los. Užuot bū­tų įtrau­kia­mos į vals­ty­bės sko­lą, jos per­me­ta­mos „Sod­ros“ biu­dže­tui ir tuo pat me­tu maž­daug 585 mln. li­tų už­krau­na­ma ant „Sod­ros“ mo­kes­čius mo­kan­čių­jų pe­čių. O tai yra dau­giau kaip 70 li­tų, ne­iš­mo­kė­tų kiek­vie­nam pen­si­nin­kui pa­pil­do­mai. Ne­ga­na to, Vy­riau­sy­bė at­si­sa­kė kom­pen­suo­ti „Sod­rai“ per­ve­di­mus į pri­va­čius kau­pia­muo­sius fon­dus. Anks­tes­nė Vy­riau­sy­bė kom­pen­suo­da­vo, o tai su­da­ro apie 454 mln. li­tų.
 
Su­su­ma­vus vi­sa tai, ką val­dan­tie­ji leng­va ran­ka per­me­tė „Sod­rai“, jos biu­dže­tas jau da­bar bū­tų be­veik su­ba­lan­suo­tas. De­ja, da­bar pi­ni­gų ne­per­ve­di­mo į „Sod­rą" sąs­kai­ta mes fi­nan­suo­ja­me ki­tas vals­ty­bės reik­mes. Aiš­ku, tai par­odo val­dan­čio­sios dau­gu­mos pri­ori­te­tus – tai­gi pen­si­nin­kai jiems rū­pi ma­žiau­siai.

Tai ne „Sod­ra“ įsis­ko­li­na, o jos įsko­las le­mia po­li­ti­kų pri­im­ti spren­di­mai, ne­pa­deng­ti rea­liais pi­ni­gais. Tai ne „Sod­ros“ sko­los, o po­li­ti­kų įsi­pa­rei­go­ji­mų sko­los.

Sa­vo­tiš­kai nu­skam­bė­jo ir val­dan­čių­jų ra­gi­ni­mai ne­sid­raus­ti pa­pil­do­mai pen­si­jos kau­pia­ma­jai da­liai, o juk tai ir­gi su­teik­tų vil­ties tu­rė­ti so­tes­nę se­nat­vę.

Gy­ven­to­jai iki šio mė­ne­sio pa­bai­gos dar ga­li ap­sisp­ręs­ti, skir­ti šiam tiks­lui 1 proc. pa­ja­mų ar ne. Nu­spren­du­sie­ji tai da­ry­ti iš vals­ty­bės biu­dže­to dar gaus ir vals­ty­bės do­ta­ci­ją. Pa­vyz­džiui, gau­nan­tie­ji mi­ni­ma­lų 1000 li­tų at­ly­gi­ni­mą kiek­vie­ną mė­ne­sį į kau­pia­mą­ją sąs­kai­tą su­mo­kės 10 li­tų, o vals­ty­bė prie jų dar pri­dės 22 li­tus. Tai­gi kiek­vie­nam, nu­spren­du­siam skir­ti 1 proc. sa­vo pa­ja­mų pa­pil­do­mai pen­si­jos da­liai, vals­ty­bė kas mė­ne­sį mo­kės po 22 li­tus. Nuo ki­tų me­tų pa­pil­do­mai pen­si­jos da­liai bus ski­ria­mi 2 proc. sa­vo pa­ja­mų, o vals­ty­bė pri­si­dės mo­kė­da­ma 44 li­tus. Tė­vams, au­gi­nan­tiems vai­kus ir gau­nan­tiems mi­ni­ma­lų at­ly­gi­ni­mą, vals­ty­bė mo­kės 44 li­tus, o nuo ki­tų me­tų – 88 li­tus.
 
Ši sąs­kai­ta yra pa­vel­di­ma, pi­ni­gai jo­je vi­są lai­ką kaup­sis ir nie­kur ne­dings.
 
Net jei­gu ma­ny­tu­me, kad ne­bus sėk­min­gai in­ves­tuo­ja­ma ir su­kaup­tų lė­šų su­ma ne­di­dės, kur dar ga­li­ma ras­ti to­kią fi­nan­sų ins­ti­tu­ci­ją, kai įneš­ti pi­ni­gai jums duo­tų di­vi­den­dus, jū­sų įmo­kė­tą su­mą vir­ši­jan­čius du kar­tus. To­kių pa­lū­ka­nų jūs ne­gau­si­te ir jo­kia­me ban­ke.
 
Man re­gis, net ir kvai­liui tu­rė­tų bū­ti aiš­ku, kad kaup­ti pa­pil­do­mai pen­si­jos da­liai ti­krai ap­si­mo­ka. At­si­sa­ky­da­mi to­kios ga­li­my­bės, at­si­sa­ky­tu­me vals­ty­bės siū­lo­mų 16 tūkst. li­tų, ku­riuos ji jums no­ri pa­do­va­no­ti. Bū­tent tiek su­si­da­ry­tų kau­piant pa­pil­do­mai pen­si­jos da­liai po 30 me­tų.

At­si­sa­ky­da­mi to­kios ga­li­my­bės, at­si­sa­ky­tu­me vals­ty­bės siū­lo­mų 16 tūkst. li­tų, ku­riuos ji jums no­ri pa­do­va­no­ti.

Nu­spren­du­sių­jų pa­si­lik­ti „Sod­ros“ sis­te­mo­je lau­kia la­bai ne­apib­rėž­ta pa­dė­tis. Eu­ro­pos Są­jun­ga (ES) dra­ma­tiš­kai sens­ta, dir­ban­čių­jų ir pen­si­nin­kų san­ty­kis kei­čia­si la­bai grei­tai. Po 30 me­tų ES san­ty­kis tarp dir­ban­čių­jų ir pen­si­nin­kų bus maž­daug 1,7: 1. Va­di­na­si, ma­žiau ne­gu du dir­ban­tys žmo­nės tu­rės iš­lai­ky­ti vie­ną pen­si­nin­ką.
 
„Sod­ros“ sis­te­ma par­em­ta so­li­da­riu pen­si­jos mo­kė­ji­mu, kai su­ren­ka­mi pi­ni­gai iš dir­ban­čių­jų ir pers­kirs­to­mi pen­si­nin­kams. Ar jūs įsi­vaiz­duo­ja­te, kad Eu­ro­pai taip sens­tant bus kam iš­lai­ky­ti vy­res­nius žmo­nes? Gal Eu­ro­pa ir pla­nuo­ja pri­sik­vies­ti im­ig­ran­tų, bet ar tie im­ig­ran­tai iš tre­čių­jų ša­lių no­rės mo­kė­ti mums pen­si­jas – ir­gi klau­si­mas.
 
Vi­sos su in­ves­ti­ci­jo­mis su­si­ju­sios sis­te­mos tu­ri ri­zi­kos, bet leng­vai at­si­sa­ky­ti ko­fi­nan­sa­vi­mo sis­te­mos kau­piant pa­pil­do­mai pen­si­jos da­liai bū­tų vi­siš­kai ne­iš­min­tin­ga. O vi­sų mū­sų aukš­čiau­sių par­ei­gū­nų mė­gi­ni­mai su­jauk­ti žmo­nių pa­są­mo­nę, ma­no gal­va, grei­čiau­siai yra su­sie­ti su vie­nu da­ly­ku – jiems tie­siog gai­la vals­ty­bės pi­ni­gų mū­sų at­ei­ties pen­si­joms, nes jų rei­kės pri­dė­ti iš vals­ty­bės biu­dže­to. Tuo­met šių lė­šų val­džia ne­ga­lės iš­leis­ti abe­jo­ti­niems pro­jek­tė­liams, prog­ra­moms ar „žva­kių fab­ri­kė­lių“ sta­ty­boms.

Rimantas Jonas Dagys yra Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys