Prieš imant diskutuoti, reikia atsakyti į pirmą klausimą, – ko nori vaikas. Atsakymas akivaizdus – vaikas nori augti su tėvu ir mama, jų prižiūrimas, globojamas ir išlaikyti ryšį su jais visą gyvenimą. Tai didžiausias vaiko noras: turėti mamą moterį ir tėvą vyrą. Deja, kartais susidaro įspūdis, kad mūsų valstybinės institucijos, privalančios saugoti vaikus ir rūpintis jų gerove, turi kitokią nuomonę apie vaiko teises.
Vyriausybėje ruošiamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymas – Vaiko teisių pagrindų įstatymas. Apie kokį nors priemonių planą, siekiant išsaugoti vaiką šeimoje, padėti tėvams jį auginti, ugdyti tėvystės gebėjimus minėtame įstatyme nėra kalbos. Vaiko teisių pagrindų įstatymas – tai detalus, nurodant visas šiame procese turinčias dalyvauti institucijas, mechanizmas, kaip teisėtai atimti vaiką iš šeimos. Beje, įstatymo projektas Seime svarstoma slaptai, apribojant kai kurių žiniasklaidos priemonių ar visuomeninių tėvų organizacijų atstovų dalyvavimą.
Tai didžiausias vaiko noras: turėti mamą moterį ir tėvą vyrą. Deja, kartais susidaro įspūdis, kad mūsų valstybinės institucijos, privalančios saugoti vaikus ir rūpintis jų gerove, turi kitokią nuomonę apie vaiko teises.
Suprantama, kad tam tikrais atvejais reikia apsaugoti vaiką nuo realaus smurto šeimoje, ginti jį, bet šiuo įstatymu akivaizdžiai perlenkta lazda. Šis įstatymas sukuria naują mechanizmą, kurio pagrindu bus lengva toliau vykdyti destrukciją šeimose, tiesiogiai kišantis į vaikų auklėjimo procesą. Atsiranda jau ne vieną kartą kritikuotas apibrėžimas, kad vienas iš pretekstų atimti vaiką yra emocinis smurtas, kuris apibrėžiamas kaip kito asmens nuolatinė neigiama nuostata dėl vaiko, veiksmas, galintis sukelti emocinę reakciją. Tai labai plačios sąvokos.
Remiantis pateikta formuluote, bet kuri pastaba vaikui arba griežtesnis žodis gali būti vertinamas kaip emocinio smurto vaikui sukėlimas. Tuomet bet koks tėvų veiksmas gali būti traktuojamas kaip noras nuolat daryti vaikui neigimą įtaką, dėl kurios vaiko teisių apsaugos atstovai, turbūt žymiai geriau išmanantys apie vaikų auklėjimą, ateis ir paims mūsų vaikus iš šeimų ir atiduos... socialiniams globėjams.
Atsiranda mistinė institucija – socialiniai globėjai, visiškai nekonkretizuojama, kas jie bus. Ar tai nebus kategorija žmonių, kurie nuteiks vaiką prieš tėvus? Ar tai nebus du vyriškiai ar dvi moteriškės? Galbūt nuo jų priklausys, atiduoti ar ne vaiką kokiai nors priežiūros institucijai ar įvaikinimui.
Ar tai nebus tam tikro baisaus, bet tam tikra prasme įteisinto verslo pradžia? Juk žinome, kokios kainos už vaikus pasaulyje. Ne kartą esame girdėję istorijų, kad turtingos poros, negalinčios susilaukti palikuonių, už vaikus moka didžiulius pinigus. Ne pirmą kartą dalis Seimo narių moterų jau bandė vienaip ar kitaip palengvinti vaikų atėmimo iš šeimų procedūrą. Kol kas nesėkmingai, bet atkakliai to siekiama ir toliau.
Skaitant parengtą naują įstatymą net sunku įsivaizduoti, kaip tėvai galėtų apginti savo teises: eiti į teismus ir bylinėtis dvejus metus, o vaikus tuomet prižiūrėtų socialiniai globėjai, išrinkti dažnokai susireikšminusių, bejausmių ir viską išmanančių vaikų teisių priežiūros institucijų atstovių ar atstovų.
Visiems jiems norėčiau pasiūlyti: jūs grįžkit į namus ir pagalvokite, ar tikrai mylite vaikus?
Dr. Rimantas Jonas Dagys yra Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys
