Ir tokie skaičiai nėra atsitiktinumas. Naujoji Vyriausybės politika verslo atstovams, matyt, nesuteikia pasitikėjimo ir jie vangiai kuria naujas darbo vietas, o Lietuvos darbo biržos pasiteisinimą, kad naujos darbo vietos nesikuria dėl blogo oro, kažin, ar būtų galima laikyti už rimtą. Toks juokingas pasakymas fiksuojamas kaip oficialus Darbo biržos paaiškinimas dėl nemažėjančio nedarbo duomenų. Pasirodo, Lietuvoje darbo vietoms kurti jau pradėjo trukdyti ir orai...
Kol kas vienintelis valdančiosios koalicijos pažadas kurti naujas darbo vietas yra renovavimo programa, nors greičiausiai ir ji neturės jokios įtakos ryškiam nedarbo mažėjimui. Nesunku suskaičiuoti, kiek darbo vietų gali būti sukurta renovavimo programos pagalba. Šiai programai yra skiriama apie 700 mln. litų. Taigi jeigu galvotume, kad visi šitie programai skirti pinigai bus išleisti vien tik darbo užmokesčiui ir darbuotojai bus įdarbinti už minimalų atlyginimą, galima tikėtis sukurti apie 30 tūkst. darbo vietų. Jeigu būtų mokamas vidutinis atlyginimas, beliktų tik 15 tūkst. naujų darbo vietų. Įvertinus, kad neužteks vien įdarbinti žmonių, dar reikės pirkti statybinių medžiagų, naudoti techniką ir t. t., balanse ši programa generuos geriausiu atveju tik apie 5000 darbo vietų. Kaip matome, darbo vietų proveržiu net ir nekvepia.
Be to, reikia įvertinti, kad šios darbo vietos nėra labi aukštos kvalifikacijos. Valdančioji koalicija atsisako didžiulių investicijų projektų, tokių kaip atominė elektrinė. 21 mlrd. litų dydžio Visagino atominės elektrinės investicinis projektas sukurtų žymiai daugiau kvalifikuotų ir gerai apmokamų darbo vietų ir greičiuasiai 20 kartų viršytų renovavimo programos metu sukurtų darbo vietų skaičių. Niekas nepasisako prieš efektyvią renovacijos programą, tačiau reikia jausti prioritetus. Jų nesuvokimas rodo valdančiosios koalicijos supratimo, kaip kurti naujas darbo vietas, neturėjimą.
Nepasisekė valdantiesiems ir su minimalios algos didinimu. Įvertinus dviejų pastarųjų mėnesių statistinius duomenis matosi, kad ne tik kad nekuriamos naujos darbo vietos mokant visą minimalią algą, bet priešingai – pradėjo augti mažai apmokamos darbo vietos. Minimali alga iš esmės pakilo tik valdininkams ir valstybinių įmonių darbuotojams. Privačiame sektoriuje, užuot mokėjus visą minimalią algą, mažinamas darbo krūvis, paliekant nepakitusį bendrą darbo užmokestį, o kurti naujų darbo vietų verslininkų neskatina politinės situacijos neapibrėžtumas. Taigi ir šis valdančiosios koalicijos žingsnis nebuvo sėkmingas.
Galbūt neatsitiktinai Valdančiosios koalicijos patvirtintame numatomų konkrečių priemonių plane „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-2016 m. programos įgyvendinimo prioritetinėse priemonės“ atsirado, švelniai pasakius, keistas punktas „Numatyti priemones ir veiksmus jaunimo užimtumui didinti ir verslumui skatinti.“ Tikrai labai konkretus supratimas, ką daryti!.. Kai nežinome, kaip mažinti jaunimo nedarbą, užrašykime, kad sukursime darbo planą, o gal darbo grupę...
Beje, tame pačiame priemonių plane valdančioji koalicija yra suplanavusi padidinti gimstamumą per 4 metus nuo 1.76 iki 1.78. suminio rodiklio (vaikų kiekis moteriai). Tuo tarpu kai per pastaruosius ketverius metus gimstamumas išaugo daugiau nei 20 proc. (nuo 1,47 iki 1,76). Įvertinus numatytą naujosios Vyriausybės siekį, galima teigti, kad yra sukurta gimstamumo stabdymo programa. Gal vadovaujamasi logika – mažiau jaunimo, mažiau reikės darbo vietų?
Rimantas Jonas Dagys yra Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys
