Džiaugiamės mažėjimo tendencija, bet ar tikrai to pakanka? Europos Komisija šalims narėms numatė tikslą iki 2020 metų aukų keliuose skaičių sumažinti perpus.
Kaip šalis, žūčių keliuose skaičiumi milijonui gyventojų tris kartus lenkianti Didžiąją Britaniją ar Švediją (geriau atrodome tik už latvius bei rumunus), turėtumėme sau kelti ambicingesnius tikslus. Tačiau ko pasiekėme? Praėjus pusei Europos Komisijos numatytojo laikotarpio, žuvusiųjų sumažėjo vos keliolika procentų, atsiliekame net nuo minimalaus (privalomojo) grafiko.
Matome valstybės dėmesį užmiesčio keliams, nors trečdalis visų žūčių ir du trečdaliai sužeidimų įvyksta savivaldybių keliuose, ir tai nekinta metai iš metų.
Sužeistųjų statistika nedžiugina visiškai – pagerėjo vos 3 proc., ir daugiau primena svyravimą nei mažėjimą. O juk sužeidimą nuo žūties eismo įvykyje skiria tik plonytė linija.
Taip, mes tampame kultūringesni, keičiasi eismo dalyvių įpročiai, bet ar valstybei eismo saugumas yra prioritetas? Ar tikrai matome nuoseklią apibendrintą valstybės politiką eismo saugumo gerinimo srityje?
Nesikeičiančios tendencijos
Tikrai matome valstybės dėmesį užmiesčio keliams, nors trečdalis visų žūčių ir du trečdaliai sužeidimų įvyksta savivaldybių keliuose, ir tai nekinta metai iš metų.
Tiesą sakant, dėl prioritetų valstybiniuose keliuose irgi kyla nemažai abejonių. Visuomenės informavimo priemonės kone kasdien skelbia informaciją apie šiurpias eismo nelaimes kruvinuoju keliu pramintoje „Via Baltica“.
Per pastaruosius trylika metų šiame kelyje žuvo daugiau nei 340 žmonių, tačiau tik praėjusių metų pabaigoje imtasi magistralės pirmojo šešių kilometrų ilgio ruožo rekonstrukcijos. Ar nykstančioje Lietuvoje gyvybių išsaugojimas neturėtų būti prioritetas?
Juodosios dėmės pėsčiųjų perėjose
Juodųjų dėmių žemėlapiai nėra naujas dalykas Lietuvoje. Valstybinės reikšmės keliuose juodosios dėmės nustatinėjamos, tiriamos ir metodiškai šalinamos jau dešimtmetį. Ši metodika padėjo užtikrinti eismo saugumą daugelyje avaringų vietų.
Kaunas, siekdamas, kad lėšos, skiriamos eismo saugumo priemonėms, būtų panaudojamos kuo efektyviau, pirmasis iš šalies miestų apsisprendė parengti juodųjų dėmių žemėlapį, išsamiai ištirti eismo įvykių jose priežastis bei parinkti efektyviausias priemones juodųjų dėmių panaikinimui.
Kelių ir transporto tyrimų instituto specialistai Kauno mieste nustatė 66 juodąsias dėmes (tai vietos, kuriose per pastaruosius keturis metus yra įvykę keturi ar daugiau įskaitinių eismo įvykių). Net 27 juodosios dėmės – pėsčiųjų perėjos!
Išnagrinėjus avarijų rūšis juodosiose dėmėse, paaiškėjo, kad daugiau kaip pusė jų yra susiję su pėsčiaisiais. Labai tikėtina, kad panašios tendencijos yra ir kituose didžiuosiuose miestuose. Akivaizdu, kad saugių pėsčiųjų perėjų įrengimui turi būti skiriamas išskirtinis dėmesys.
Žmonės turi jaustis saugūs
Lietuvos automobilių kelių direkcija yra patvirtinusi pėsčiųjų perėjų įrengimo taisykles, kurių antrasis punktas sako: „Taisyklės taikomos pėsčiųjų perėjoms įrengti valstybinės reikšmės keliuose. Taisyklės gali būti taikomos ir vietinės reikšmės keliuose (gatvėse)“.
Kodėl tik „gali būti taikomos“? Išeina, kad perėjų įrengimas miestuose kaip ir nereglamentuotas. Ar tai teisingas valstybės požiūris, matant, kiek žmonių, daugiausiai pėsčiųjų, sužalojama ir žūsta miestuose? Toks (ne) reglamentavimas greičiausiai yra bandymas gudrauti, kadangi išleidus privalomą savivaldybėms vykdyti teisės aktą, turi būti numatomi ir pinigai jo vykdymui.
Tačiau vienos pačios savivaldybės tikrai nepajėgios išspręsti šios problemos. Tiesiog panaikinti pavojingas pėsčiųjų perėjas – tai ne sprendimas. Norint kokybiškai išspręsti problemą, būtina miestuose įrengti dešimtis viadukų, reguliuojamų bei požeminių perėjų, o tai kainuoja labai daug.
Valstybė, prisiėmusi tarptautinius įsipareigojimus, turi turėti aiškų finansavimu pagrįstą planą, kaip užsibrėžti tikslai bus pasiekti, o ne tikėtis, kad tai įvyks kažkaip savaime. Žmonės turi jaustis saugūs visose pėsčiųjų perėjose, nesvarbu kur – valstybinės reikšmės keliuose ar miestų ir miestelių gatvėse.
Rimantas Mikaitis yra Liberalų sąjūdžio kandidatas į susisiekimo ministrus, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, Eismo saugumo komisijos pirmininkas