Apskritai paėmus, lėšos švietimui iš valstybės biudžeto augs (jei neįskaitysime ES lėšų) – šis padidėjimas sudaro beveik 15 mln. eurų. Reikia pažymėti, kad toliau mažėjant moksleivių skaičiui, mokinio krepšeliui bus skirta apie 11 mln. eurų mažiau. Užtat papildomai skirta lėšų kitoms programoms, todėl gauname ne lėšų sumažėjimą, o padidėjimą.
Švietimo profsąjungos kelia reikalavimą bent 5 proc. didinti darbo užmokestį, tam, jų skaičiavimais, reikėtų 18,6 mln. eurų. Projekte numatyta, kad ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų auklėtojams atlyginimai didės, tam bus skirta papildomai 4,4 mln. eurų.
Dar 6,9 mln. eurų skirti minimaliam atlyginimui ir mokyklų bibliotekų bei kultūros darbuotojų atlyginimams padidinti. Bus didinamas neformalaus ugdymo krepšelis – tam papildomai skirta beveik 6,5 mln. eurų – tai papildomos lėšos atlyginimams. Pagaliau 1,5 mln. eurų papildomai skirta į pensiją išeinantiems pedagogams – jų išeitinėms kompensacijoms finansuoti. Visos šios lėšos didins pedagogų darbo užmokesčio fondą.
Didės išlaidos ir kitoms reikmėms: sporto mokykloms, socializacijos centrų pertvarkai, moksleivių dainų šventei, doktorantų stipendijoms padidinti, vaikų mokymo plaukti programos įgyvendinimui ir kt. To gali nematyti tik aklas arba negeranoriškai nusiteikęs žmogus.
Tačiau oponentai iš dalies teisūs, nes viena dalimi išlaidos 2016 metais tikrai mažės. Biudžetų projektai įskaito ir Europos Sąjungos paramos lėšas. Šiais, 2015 metais pasibaigia ES 2007-2013 m. struktūrinės paramos finansavimo laikotarpis.
Lėšų iš ES fondų 2016 m. bus net 68,5 mln. eurų mažiau, lyginant su šiais metais. Mažėja ir lėšų, skirtų projektams kofinansuoti.
Taip jau nutiko, kad 2015 m. lėšų iš ES fondų švietimui buvo skiriama daug daugiau, negu ankstesniais metais, nes buvo užbaigiami anksčiau pradėti projektai. Beje, tokia pati situacija buvo ir 2008 metais, kai buvo užbaigiami 2004-2006 metų laikotarpio projektai.
Taigi, lėšų iš ES fondų 2016 m. bus net 68,5 mln. eurų mažiau, lyginant su šiais metais. Mažėja ir lėšų, skirtų projektams kofinansuoti (bendrojo fondo lėšos). Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija nesunkiai gali padidinti šią dalį – tereikia greičiau baigti derinti dokumentus ir skelbti konkursus naujiems projektams rengti. Deja, derinimai įstrigo biurokratinėse pinklėse.
Šis mažėjimas – pirmiausia pačios Švietimo ir mokslo ministerijos galvos skausmas. Jei bus skelbiami konkursai, bus laiku parengti projektai – jie bus pradėti finansuoti, o lėšos švietimui iš šios programos išaugs labiau, negu planuota.
Profsąjungos kelia ir kitą klausimą – kokia dalis išlaidų, skaičiuojant nuo bendrojo vidaus produkto, skiriama švietimui. Opozicija kritikuoja, kad ši dalis per maža.
Tačiau, skaičiuojant išlaidas, tenkančias švietimui nuo bendrojo vidaus produkto, reikia įvertinti ne tik biudžetines, bet ir nebiužetines lėšas. Kitaip neįmanoma palyginti Lietuvos su kitomis šalimis.
Daug problemų, kurias kelia švietimo darbuotojai, sumažėtų, jei savivaldos politikai atsakingiau tvarkytų mokyklų tinklą, racionaliau planuotų išlaidas.
Pavyzdžiui, JAV didelė dalis švietimo yra finansuojama privačiomis lėšomis, valstijos ir pati valstybė skiria tik mažą dalį. O skaičiuojant procentą, įskaičiuojama viskas. Deja, mūsų statistika neturi visos informacijos apie privačias lėšas, tenkančias švietimui, todėl ir mūsų rezultatai atrodo kuklesni.
Reikėtų kalbėti ir apie kitą dalyką – ar visos lėšos, tenkančios švietimui yra naudojamos efektyviai. Švietimo ministerijos duomenimis, 2014 metais vidutinis pedagogo darbo užmokestis Akmenės rajone buvo 946,9 eurų (neatskaičius mokesčių), o Panevėžio rajone – 709 eurai. Skirtumas – net 238 eurai.
Atsakymas tampa aiškus, panagrinėjus kitus statistinius duomenis. Akmenės rajone vienam progimnazijos mokytojui teko 15,1 mokinio, o vienam administracijos darbuotojui 216 mokinių. Tuo tarpu Panevėžio rajone vienam progimnazijos mokytojui teko tik 5,4 mokinio, o administracijos darbuotojui – tik 54 mokiniai. Taigi, skirtumai ne procentais, o kartais. Užtat ir atlyginimai Panevėžio rajone kur kas mažesni.
Situaciją turėtų taisyti numatomas naujas finansavimo modelis per klasės komplektus, o ne pagal „mokinio krepšelį“. Naujojo eksperimento, kurį ministerija pradeda jau 2016 metais, rezultatų dar teks palaukti.
Tačiau jau šiandien aišku – daug problemų, kurias kelia švietimo darbuotojai, sumažėtų, jei savivaldos politikai atsakingiau tvarkytų mokyklų tinklą, racionaliau planuotų išlaidas. Tai leistų pakelti pedagogų atlyginimus ir užtikrinti geresnę ugdymo kokybę.
Rimantas Vaitkus yra socialdemokratas, Vyriausybės vicekancleris
