Beveik niekas garsiai nekalba apie tai, kad dėl menkų atlyginimų mūsų medikai papildomai patiria stiprią įtampą, būdami priversti gyventi skurde (ypatingai slaugytojos ir jauni gydytojai) arba dirbti keliose darbovietėse, patirti kaltinimus kyšių ėmimu ar ilgomis eilėmis – visa tai žeidžia ir žemina jų profesinį orumą bei kenkia jų pačių sveikatai.
Kokios medikų algos Lietuvoje?
Kokios medikų Lietuvoje algos dabar? Nuo 2005 iki 2008 metų Lietuvos medikų vidutinės algos didėjo sparčiau: neatskaičius mokesčių, slaugytojų algos padidėjo nuo 256 iki 555 eurų, gydytojų – nuo 410 iki 1071 eurų, viso sveikatos priežiūros įstaigų personalo – nuo 276 iki 622 eurų. Nuo 2008 iki 2016 metų vidutinio medikų bendruomenės darbo užmokesčio augimas sumažėjo: slaugytojų pakilo iki 689 eurų, gydytojų – iki 1368 eurų, viso personalo – iki 790 eurų.
Sveikatos apsaugos ministerijos skaičiavimais, jei slaugytojų ir gydytojų algos nuo 2017 iki 2020 metų būtų didinamos po 10 proc. kasmet, tuomet slaugytojų padidėtų nuo 730 iki 1068 eurų, o gydytojų – nuo 1436 eurų iki 2102 eurų. Lėšų poreikis tokiam darbo užmokesčio padidinimui būtų 143 mln. eurų (Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) galimybės – 120 mln. eurų). Jei algos būtų keliamos 15 proc. minimu laikotarpiu, slaugytojų algos didėtų iki 1276 eurų, o gydytojų – iki 2511 eurų (lėšų poreiki būtų 193 mln. eurų).
Daugybę problemų išspręs tik didesnės medikų algos
Visos šios problemos išsispręs tik tada, kai medikai mūsų šalyje pagaliau gaus orų ir padorų atlygį už savo sudėtingą, aukštos kvalifikacijos ir ypatingai atsakingą darbą. Juk Lietuvos gydytojai investuoja labai daug finansinių, laiko ir kt. išteklių į savo profesiją, kvalifikaciją ir jos kėlimą, o jų darbo krūvis – per didelis, kvalifikacija – per aukšta gaunamam darbo užmokesčiui.
Slaugytojų Lietuvoje algos yra ypatingai žemos, žeminančios pačią profesiją ir ją dirbančius žmones. Mažas darbo užmokestis didina ne tik socialinę atskirtį darbo vietoje ir už jos ribų, bet ir lyčių nelygybę. Vien dėl to, kad slaugytojomis Lietuvoje dažniausiai dirba moterys, jos tampa ypač socialiai pažeidžiamos.
Savivaldybėse jau trūksta medikų
Egzistuoja dar pora papildomų šios problemos aspektų, susijusių būtent su savivaldybėms pavaldžiomis sveikatos priežiūros įstaigomis: pirmiausia, dėl mažų algų ten jau trūksta medikų. Teisi čia socialdemokratė, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) administracijos direktorė Roma Žakaitienė, interviu savaitraščiui „Lietuvos sveikata“ teigusi, kad „Kiek beviliotume suteikiamu gyvenamuoju plotu ar lengvatomis, tai nėra pagrindinis argumentas. Visi nori atlyginimų, normalių darbo sąlygų“.
Gydytojų ir slaugytojų algos ir pernai, ir šiemet turėjo didėti 8 procentais. Pernai tam iš valstybės rezervo fondo buvo skirti 30 mln. eurų (gydytojų algos turėjo didėti 100 eurų, slaugytoju – 30 eurų neatskaičius mokesčių), šiemet – 24,6 mln. eurų (atitinkamai algos turėjo būti pakeltos 115 ir 58 eurais). Tačiau ne visos savivaldybių jurisdikcijai priklausančios ligoninės ir poliklinikos šiuos pinigus panaudojo medikų algoms – jie buvo skirti kitoms reikmėms.
Emigruoja medicinos studentai ir jaunieji rezidentai
Dėl mažų ir toliau nekylančių algų jauni medikai renkasi arba didmiesčius, arba užsienį. Tačiau gydytojų ir slaugytojų trūkumas dėl emigracijos netolimoje ateityje gali tapti vis rimtesnė problema ir Lietuvos didmiesčiuose.
Mūsų medikai emigruoja į Didžiają Britaniją, Norvegiją, Šveicariją, net Australiją ir Singapūrą, kitas valstybes, kurios jiems pasiūlo geresnį darbo užmokestį ir socialines garantijas.
Dešimt dvylika metų trunkančias medicinos studijas pabaigę jauni medikai emigruoja retai, nes jie jau būna sukūrę šeimas, pasiėmę buto paskolas. Išvažiuoja pirmo – šešto kurso studentai, nes dabar tik trečdaliui valstybė garantuoja studijų finansavimą, bei jaunieji rezidentai, kurie dar nėra įleidį šaknų Lietuvoje.
Tyrimai rodo, kad tik trečdalis penkto šešto kurso medicinos studentų galvoja įsitvirtinti Lietuvoje, tiek pat jaunuolių ketina išvykti, o dar trečdalis būsimųjų medikų kol kas neapsisprendę.
Medikų algas padidintų svertai medicinos įstaigų vadovams
Mano ir kito socialdemokrato Juozo Oleko parengtas ir įregistruotas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projektas buvo dar 2016 metais, o šią vasarą patobulintas. Jei būtų priimtas, jis turėtų pagaliau išjudinti ledus, sprendžiant chroniškai įsisenėjusią medikų mažo darbo užmokesčio problemą bei sumažinant skirtumus tarp sveikatos priežiūros įstaigų vadovų ir jose dirbančių medikų atlyginimų.
Siūlome sveikatos priežiūros įstaigų vadovų atlyginimo pastoviają dalį proporcingai sieti su jų vadovaujamų įstaigų gydytojų ir slaugytojų darbo užmokesčiu, t.y. vidutiniu darbo užmokesčiu per praėjusius metus, o vadovų algų kintamąją dalį – su įstaigos gaunamomis metinėmis pajamomis.
Tai būtų labai rimtas pretekstas sveikatos priežiūros įstaigų vadovams efektyvinti savo vadovaujamos įstaigos veiklą, nuosekliai kelti ne tik savo, bet proporcingai ir gydytojų bei slaugytojų algas.
Taip pat tai būtų ir papildomi svertai savivaldybių poliklinikų ir ligoninių vadovams: jei jie kasmet nekels algų savo vadovaujamos įstaigos gydytojams ir slaugytojoms iš papildomai skiriamų 30 mln. eurų valstybės rezervo lėšų (žinoma, jas jie gali kelti ir iš įstaigos uždirbamų pinigų), jų pastovioji atlyginimo dalis taip pat nedidės.
Šis įstatymas, jei bus priimtas, būtų prevencija tolimesnei didelio masto mūsų medikų emigracijai. Kitu atveju, kaip tikrai teks medikus importuoti iš Baltarusijos, Ukrainos ar kitų kaimyninių ne Europos Sąjungos šalių.
