Situacija dar sudėtingesnė, jei tarp tokių asmenų yra mažamečių vaikų. Kaip pasiekti interesų pusiausvyrą įsigijus turtą iš varžytinių, kuriame dar tebegyvena šeima su nepilnamečiais vaikais?
2017 metų duomenimis, apie 500 butų Lietuvoje buvo parduoti iš varžytynių. Neabejotina, kad dalyje jų gyveno šeimos su nepilnamečiais vaikais.
Viešojoje erdvėje plačiai nuskambėjo istorija, kai butas buvo parduotas iš varžytynių dėl šeimai nepalankiai susiklosčiusių finansinių aplinkybių. Naujasis buto savininkas, norėdamas greičiau apsigyventi įsigytame būste, sudarė elektros pirkimo–pardavimo sutartį su energijos skirstymo operatoriumi, kuris, naujojo savininko prašymu, neįspėjęs išvaržytame bute tebegyvenančių buvusių savininkų, nutraukė elektros tiekimą į butą. Buvę buto savininkai patyrė nemalonių išgyvenimų ir nepatogumų: šaltuoju metų laiku nebegalėjo naudotis elektrine plytele maistui ruošti, neturėjo šviesos, negalėjo naudotis kitais buitiniais prietaisais.
Dera pažymėti, kad kiekvienas asmuo, teisėtai įsigijęs būstą varžytynėse, tampa to būsto savininku ir turi teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeisdamas kitų asmenų teisių, įsigytą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti. Teismai yra pripažinę, kad jeigu buvę savininkai nesutinka geranoriškai išsikelti iš jiems nebepriklausančio būsto, jie pažeidžia naujojo savininko teises. Tokiais atvejais pačiam pirkėjui tenka imtis priemonių – ne bet kokių, o atitinkančių ginamos nuosavybės teisės prigimtį ir pažeidimo pobūdį – kreiptis į teismą prašant iškeldinti iš jo būsto teisę į tą būstą praradusius asmenis. Vyksta teismas (civilinės bylos nagrinėjimas apylinkės teisme užtrunka apie 90 dienų), o teismo priimtą sprendimą dėl iškeldinimo vykdo antstolis. Taigi pažeistos savininko teisės gali būti ginamos ne bet kokiomis teisinėmis priemonėmis, o tik tokiomis, kurios adekvačios pažeistai teisei ir padarytam pažeidimui, t.y. draudžiama piktnaudžiauti savo teise.
Įstatymas formuluoja bendrąjį principą, jog nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad šis principas visada nusveria privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principą. Kiekviena byla, pasiekianti teismą, yra individuali. Visais atvejais, kiekvienoje byloje ieškoma protingos šių principų pusiausvyros: įvertinamos dažniausiai labai savitos konkrečios bylos aplinkybės, pačių tėvų pareigos rūpintis savo vaikais, jų realios pastangos ir galimybės tą daryti, pvz., pastangų pasirūpinti naujuoju būstu savalaikiškumas, intensyvumas. Teismo sprendimui įtakos turi ir ankstesniojo bei naujojo savininko elgesys pasirenkant savo teisių gynimo būdus, mat kartais ta gynyba virsta piktnaudžiavimu savo teise.
Tačiau visais atvejais, jeigu vaiko tėvai arba kiti teisėti atstovai nepasirūpina kita gyvenamąja patalpa iš iš varžytynių parduoto buto iškeldinamiems nepilnamečiams vaikams, pastogę jiems privalo užtikrinti vaiko teisių apsaugos institucijos.
Apie įvyksiantį iškeldinimo laiką ir vietą ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki iškeldinimo joms praneša antstolis. Tokia įstatyme nustatyta procedūra sudaro sąlygas iškeldinimą atlikti civilizuotai, užtikrinant nepilnamečių vaikų teises. Nesant teismo sprendimo dėl iškeldinimo, nedalyvaujant antstoliui ir nepranešus vaiko teisių apsaugos institucijai, neabejotinai pažeidžiami pamatiniai vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principai. Nagrinėdamas teisės į nuosavybę pažeidimų bei vaiko teisių apsaugos bylas, šia logika vadovaujasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas.
Apibendrindamas dar kartą pabrėšiu, kad kiekvienu konkrečiu atveju labai svarbu tinkamai nustatyti skirtingų interesų iškeldinimo bylose pusiausvyrą. Nepilnamečiai vaikai – viena iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių, jai tarptautinė bendrija bei atskiros valstybės nustato padidintos teisinės apsaugos reikalavimus. Taigi prieš įsigyjant iš varžytynių turtą, pravartu iš anksto susirinkti visą įmanomą informaciją apie būstą, įvertinti visas galimas rizikas ir galimus papildomus rūpesčius, susijusius su savo teisių į tokį būstą įgyvendinimu. Jeigu ir kiltų interesų kolizija, turėtų būti pasirenkamas toks teisinis jos sprendimo būdas, kuris nebūtų nė vienos suinteresuotų šalių piktnaudžiavimas savo teise. Kitų būdų apsidrausti nuo galimo probleminio pirkinio nėra.
Rimvydas Norkus yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Teisėjų tarybos pirmininkas.
