Tačiau galima pasidžiaugti tuo, kad visuomenėje prasidėjo diskusija dėl kai kurių baudžiamosios teisės institutų taikymo, dėl bausmės tikslų, balanso paieškos tarp atgrasymo ir nubaudimo bei galimybės asmeniui pasitaisyti neatlikus ar nepilnai atlikus realią laisvės atėmimo bausmę.
Visuomenė turi teisę diskutuoti, abejoti ir kritikuoti, o teismų pareiga paaiškinti ne tik, kodėl priimtas vienas ar kitas sprendimas, bet ir kaip apskritai veikia teismų sistema, kodėl taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų, kokių tikslų siekiama atidedant paskirtos bausmės vykdymą, kokias aplinkybes vertina teismas priimdamas tokius sprendimus.
Drąsus teisėjas, sugebantis atsispirti bet kokiai pašalinei įtakai, tame tarpe ir nebijantis nepalankios visuomenės reakcijos, yra teismų sistemos brandumo, o tuo pačiu ir demokratinės valstybės garantas.
Tai jokiu būdu nereiškia, kad teisėjas turi bijoti visuomenės nuomonės ir pataikauti jai, siekdamas išvengti būsimos reakcijos. Kontroversiškų sprendimų teismuose buvo ir bus, tai nėra vien Lietuvos fenomenas.
Antai, prisiminkime pasaulinio dėmesio sulaukusį Oscaro Pistoriaus teismo procesą Pietų Afrikoje. Jame neįgalus atletas buvo išteisintas dėl tyčinio savo draugės nužudymo. Taip pat rezonanso visuomenėje susilaukusį Škotijos institucijų sprendimą anksčiau laiko iš kalėjimo paleisti iki gyvos galvos nuteistą Libijos teroristą, 1988 metais virš Lokerbio susprogdinusį lėktuvą, kuriame žuvo 243 keleiviai ir 16 įgulos narių.
Bet kuris asmuo turi teisę į sąžiningą ir nešališką teismą, nepriklausomai nuo to, kaip tą asmenį bevertintų visuomenė, koks garsus ar liūdnai pagarsėjęs jis būtų, lygiai taip pat, kaip teisėjas turi pareigą tokią bylą išnagrinėti nešališkai, pagal proceso taisykles, nepasiduodamas visuomenės ar interesų grupių spaudimui.
Teisės normos sukuriamos visiems atvejams, o pritaikomos jos turi būti konkrečioje situacijoje, todėl teisėjui tenka sunki užduotis pateikti įtikinamus motyvus, kodėl būtent toks sprendimas šiuo atveju yra teisingas.
Tai padaręs, teisėjas turi jaustis atlikęs savo misiją ir įvykdęs teisingumą, o tiek teismų savivaldos institucijų, tiek ir teismų vadovų uždavinys yra ginti teisėjus nuo nepagrįstos ar nekonstruktyvios kritikos. Drąsus teisėjas, sugebantis atsispirti bet kokiai pašalinei įtakai, tame tarpe ir nebijantis nepalankios visuomenės reakcijos, yra teismų sistemos brandumo, o tuo pačiu ir demokratinės valstybės garantas.
Rimvydas Norkus yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas