Valdantieji pasiklydę „vertybinės“ užsienio politikos paieškose, atrodo palieka savo piliečius kapstytis patiems. Štai finansų ministrė paklausta apie Lenkijos iniciatyvas dėl augančių infliacijos rodiklių pareiškia, kad esame skirtingos valstybės. Gal skirtingos, o gal valdantiesiems patogu taip galvoti ir kitus bandyti įtikinti ? Pridėtinės vertės mokestį (PVM) mažina ir kitos Europos Sąjungos šalys: Čekija, Ispanija, Latvija, Italija, Kipras, ta pati Lenkija. Lietuva ir toliau karštligiškai laikosi pozicijos, kad PVM mažinimas nieko neduos. Kitos valstybės sugeba naudą paskaičiuoti, o mes matyt esame išskirtiniai? Pas mus ir žmonės, ir verslas iš kitokio molio nulipdyti.
Dabar teks spręsti, kaip išgyventi, kai infliacija pasiekė dviženklius rodiklius ir nežada sustoti.
Lenkijos premjeras Mateusz Morawiecki pristatydamas „Antiinfliacijos skydo Lenkijai“ programą pareiškė, kad „valstybė – kaip šeima, todėl sunkiais laikais privalu padėti vieni kitiems“. Lenkijos verslininkai parodydami visuomenei, kad PVM lengvatos nenuguls į jų pelnus, viešai skelbia palyginamąsias produktų ir paslaugų kainas iki ir po PVM sumažinimo. Ir nauda visiems akivaizdi, ir šildymo sezono smūgius lenkai pajus minimaliai. Štai iniciatyvos, kurių ėmėsi Lenkijos valdantieji:
· maisto produktams – 0% PVM;
· degalams – 8%PVM;
· šildymui – 8%PVM;
· dujoms – sausio mėn. 5% PVM, nuo vasario – 0%PVM;
· elektrai – 5%PVM;
· trąšoms – 0% PVM;
· valstybinė įmonė „ PGNiG Obrót Detaliczny” 25 % sumažino dujų kainą verslo klientams. Tokią pat nuolaidą dujoms gaus visos mažos paslaugų įmonės ( kepyklėlės, kirpyklos ir kt);
· skiriama papildoma parama šeimoms išmokomis nesinaudojančiomis centralizuoto šildymo sistemomis nuo 400 iki 1500 zł. per metus (nuo 87 iki 327 eurų) priklausomai nuo pajamų ir šeimos narių skaičiaus;
· nepamirškime, kad jau keli metai mokami vaiko pinigai 500 zł (109 eurų), tuo tarpu Lietuvoje kiek daugiau nei 70 eurų vos įstengiama išspausti;
· bei 13-oji pensija senjorams.
Tad gal neverta stebėtis, kodėl vis daugiau tautiečių pasirenka maršrutą į Suvalkus, o Lietuvos verslininkai skundžiasi, kad sudėtinga konkuruoti su Lenkijos gamintojais. Tai nėra „nemeilė“ savo valstybei, tai galimybių išgyventi, sutaupyti paieškos, kad užtektų pinigų komunalinėms paslaugoms ir kitiems poreikiams. Jau dabar pasienyje veikiančios degalinės skelbia, kad teks trumpinti darbo laiką, o gal net ir atleisti žmones, nes sumažėjus klientų srautams ir pakilus minimaliam atlyginimui išlaikyti darbuotojus tampa vis sudėtingiau. O logistikos įmonės ir privatūs asmenys, tiesiog racionaliai paskaičiavę degalus pils Lenkijoje, kur litras degalų kainuos mažiau.
Pas mus ir žmonės, ir verslas iš kitokio molio nulipdyti.
Jeigu Vyriausybė įsivaizduoja, kad užteko pajamų padidinimo patvirtinto kartu su biudžetu, tai tikrovė yra visai kita, reikalaujanti naujų sprendimų ir priemonių. Finansų ministrė lyg puse lūpų šnibžda, gal šildymui reikia PVM iki 5 proc. mažinti. Tai reaguoti reikia čia ir dabar, nedelsiant priimti sprendimus, suteikti savo piliečiams, verslui realią pagalbą, bent laikinai mažinti mokesčius ar plėsti kompensacijų gavėjų ratą. Neturime nacionalinės valiutos kaip Lenkija, bet buvimas eurozonoje – tai taip pat galimybės.
Žinoma, paprasčiau nieko nedaryti, žmonės kažkaip susitvarkys, juk ne pirmą kartą. Tauta kantri ir išradinga. Išgyvenome naktines mokesčių reformas ir drastiškus pensijų bei išmokų sumažinimus. Dabar teks spręsti, kaip išgyventi, kai infliacija pasiekė dviženklius rodiklius ir nežada sustoti. Beje, paradoksalu, kol kitos valstybės mokesčius mažina, Lietuvoje iš valdančiosios daugumos, vis dažniau tenka išgirsti apie naujus mokesčius, pavyzdžiui nekilnojamojo turto, taršos ar akcizus, bet ne apie atsaką į augančias kainas.
