To, ko nebuvo keliolika metų, pareigūnai grąžino per keliasdešimt valandų, nes mums visiems reikėjo saugumo. Per pastaruosius metus buvo daugiau negu reikia įvykių, kurie dar ir dar kartą parodė, kokias svarbias funkcijas atlieka viešąjį saugumą užtikrinantys pareigūnai mūsų valstybėje.
Daug metų nuolat girdėjome, kaip svarbu investuoti į gynybą. Nuo praeitos kadencijos, atsakingai vykdant įsipareigojimus kasmet skiriamas 2 proc. Bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimas šiam tikslui bei palaipsniui ketinama jį didinti. Tik jau daugelį metų mūsų valstybėje gynyba tapatinama išskirtinai su kariuomene, nors į Lietuvos ginkluotąsias pajėgas įeina ir kitos tarnybos – Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) Viešojo saugumo tarnyba (VST), Vadovybės apsaugos tarnyba (VAT). Šių tarnybų pareigūnai karo atveju taip pat privalo būti pasirengę vykdyti pareigą Tėvynei ir sąjungininkams, o ginkluotė ir pasirengimas – atitikti NATO parengties standartą.
Karo padėties įstatymo pakeitimuose prieš šešerius metus buvo įtvirtinta ginkluotųjų pajėgų sudėtis, tačiau finansavimo eilutė Vidaus reikalų ministerijai niekada nebuvo tinkamai padidinta. Iki šiol nuolat augantis lėšų skyrimas valstybės gynybai niekaip nepagerina visų ginkluotojų pajėgų parengties. Sutinku, kad kariuomenė turi būti tinkamai finansuojama, tačiau užkrauti įsipareigojimus kitoms tarnyboms ir pareigūnams bei pavesti pasirengti iš „vidinių rezervų“ – tai vieningo, sisteminio požiūrio į visą valstybės gynybą bei pajėgų parengtį stoka. Netgi bendrose pratybose, neturėdami tinkamo aprūpinimo ir ginklų pareigūnai ir kariai negali būti lygiaverčiai. O tai yra tiesiog nelogiška.
Pastarieji įvykiai susiję su nelegalių migrantų antplūdžiu, laikina sienų kontrole parodė, kad būtent pasieniečiai, o ne kariuomenė pirmieji atsiduria priešakinėse linijose ir privalo neutralizuoti kylančias grėsmes. Į pagalbą pasieniečiams ateina Viešojo saugumo tarnyba, policija ir šauliai. Po šių įvykių nebelieka net menkiausios abejonės, kad pareigūnams, kaip ir kariams turi būti skirtas atitinkamas finansavimas ginkluotei ir kitam būtinam aprūpinimui. Juolab, kad valstybės siekis užtikrinti sienos apsaugą moderniomis, efektyviomis priemonėmis pareikalaus milijonų papildomų lėšų iš valstybės biudžeto.
Šiuo metu, kai svarstomas ir tikslinamas biudžetas yra geriausias laikas peržiūrėti nusistovėjusias taisykles ir iš šalies gynybai skiriamo finansinio portfelio pradėti visų ginkluotojų pajėgų aprūpinimą pagal vieningą standartą, kurios kilus grėsmei, taptų karinių pajėgų dalimi.
Siekiant stiprinti VSAT, VST, VAT gebėjimus užtikrinti šalies gynybą pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą būtina pirmiausia perginkluoti pasieniečius šiuolaikine NATO standartus atitinkančia ginkluote, kurios dalis šiuo metu ir techniškai, ir morališkai pasenusi. Ir jeigu visuomet atsirasdavo svarbesnių priežasčių, tai dabar šis poreikis tampa pagrindine užduotimi.
Kitokį nei Lietuva finansavimo bei gynybos modelį taiko kitos valstybės, pvz. kaimyninė Latvija.
Kitokį nei Lietuva finansavimo bei gynybos modelį taiko kitos valstybės, pvz. kaimyninė Latvija. Visų pajėgų ginkluotės, technikos atnaujinimą, karines pratybas, mokymus organizuoja kariuomenė iš gynybai skirtų lėšų. Aprūpinimas vyksta tolygiai, pagal vieningą standartą modernizuojami ir stiprinami gynybiniai pajėgumai. Kada, jei ne dabar turėtų užtekti politinės valios – įpareigoti Krašto apsaugos ministeriją iš gynybai skirtų lėšų vienodai aprūpinti visas ginkluotąsias pajėgas iš 2 proc. BVP skiriamo finansavimo?
Kodėl kitos pareigūnų tarnybos ir remiančios organizacijos paliekamos nuošaly? Lėšos, kurias VSAT ar VST skiria ginkluotei, ekipuotei būtų skiriamos kitiems būtiniems tarnybų poreikiams, kuriuos diktuoja šiandienos iššūkiai. Pareigūnų jau šiuo metu trūksta, jų darbo užmokestis, nepaisant didėjimo pastaruosius ketverius metus, vis dar nepatrauklus, reikalingos papildomos priemones kontrabandos, nelegalios migracijos kontrolei. Nepamirškime ir sudėtingų viešųjų pirkimų procedūrų, bendras pirkimas ir aprūpinimo modelis ne tik leistų greičiau, bet galbūt ir pigiau įsigyti reikiamus ginklus. Toks sprendimas būtų racionalesnis didinat ir šalies gynybos galią, ir užtikrinant tarnybų tiesioginių funkcijų vykdymo efektyvumą.
