Demografija. Visame pasaulyje savo ekonomika konkuruojanti Europa nerimauja dėl mažėjančios viduriniosios klasės ir atskirose šalyse svarsto 35 valandų darbo savaitę, kuomet pigios darbo jėgos šaltiniu laikyta Azija augina vidutines pajamas gaunantį sluoksnį, neskaičiuoja darbo valandų ir vis daugiau pinigų skiria investicijoms ir inovacijoms konkuruoti su Vakarų pasauliu.
Lietuvos demografiniai iššūkiai – vieni didžiausių Senajame žemyne. Bet ne tik pas mus, bet ir visoje Europoje greičiausiai didėjanti amžiaus grupė yra vyresnio amžiaus žmonės. Lietuvio amžiaus mediana šiandien yra maždaug 44 metai, netrukus bus 50 ir daugiau. Tai neišvengiamai reiškia, kad iššūkių darbo rinkai tik daugės ir mokymasis visą gyvenimą taps dar svarbesnis. Bet nusiteikimo ir pasiruošimo tokiems pokyčiams stoka gali būti dar vienu populizmo trigeriu po kelerių metų.
Skaitmenizacija. Technologijų šuolis, pramonės robotizacija, dar greičiau senstančios darbuotojų žinios iš darbo rinkos išmetė dalį Vidurio Amerikos piliečių, kurie smarkiai prisidėjo prie Donaldo Trumpo pergalės prezidento rinkimuose ir sukūrė socialinio nesaugumo jausmą Vakarų Europoje. Tokiame kontekste senstančiai ir inertiškai Europai nesunku prarasti ramybę. Bet nei durų, nei sienų uždarymas vykstančios skaitmeninės revoliucijos nesustabdys.
2020 m. devynios iš dešimties darbo vietų Vakarų pasaulyje reikalaus skaitmeninių žinių. Turint minty greitai senstančią visuomenę, visų sektorių robotizaciją, keisis ne tik darbo rinka, turėsime keisti socialinės ir sveikatos apsaugos sistemas. Ir kaip ketiname gyventi tokiam pasaulyje, turime pradėti kalbėti jau šiandien, o švietimo sistemos ne kosmetinė reforma turi būti pats svarbiausias prioritetas.
Konkuruoti talentais. Dar prieš dešimtmetį energiniai resursai buvo viena svarbiausių geopolitikos dedamųjų, šiandien situacija visiškai kitokia: testuojami savaeigiai elektromobiliai ir viso gyvenimo garantiją turintys saulės energiją surenkantys stogai. Per paskutinius porą metų matėme, kaip viena didelė įmonė ar būrelis programišių per kelis mėnesius gali pakeisti jėgų pusiausvyrą pasaulyje. Prognozuojama, kad 2020 m. tarp 500 galingiausių pasaulio įmonių daugiau nei pusė bus įsikūrusios ne vėliau nei 2015 m. Naujausios žinios ir jauni talentai netrukus taps pagrindine pasaulinės ekonominės galios dedamąja.
Nieko nuostabaus, kad tokiu greičiu vykstančiu pokyčių nespėja sugromuliuoti ir mūsų švietimo sistema. Naujausio tyrimo duomenimis, beveik pusė penkiolikmečių galvoja apie emigraciją ir tai nei kiek nestebina pasivažinėjus po mokyklas. Mes neišmokėme savo vaikų galvoti kaip kūrėjų, būti savo valstybės dalimi, suvokiančių savo vietą joje ir savo galimą įtaką pokyčiams. Tik 7 proc. Y kartos profesionalų tvirtina, kad pinigai yra svarbiausias motyvas renkantis darbą. Ši karta nori kitokių iššūkių ir matydami, kad šiandienos vaikų pasaulis globalus, mes taip pat turime apie tai galvoti.
Lietuva neišvengiamai turi galvoti ir apie imigracijos politiką. Praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjęs buvęs Švedijos finansų ministras Päras Nuderis lietuviams sakė tą patį: su mažėjančiu jaunų gyventojų skaičiumi mes tampame nelanksčia, reiklia ir įnoringa visuomene, mažiau patrauklia investicijoms ir sunkiai prisitaikančia prie ateities pokyčių.
Traukos centrai-miestai, nebe valstybės. Žmonių judėjimas neišvengiamas. Pagal paskutines prognozes, po dešimtmečio pasaulyje bus apie keturiasdešimt super miestų - pagrindinių traukos centrų. Miestas, ne valstybė tampa traukos magnetu. Talentai renkasi miestus pagal kultūrą, klimatą, infrastruktūrą ir verslo ekosistemą. Vienos investicijos ir talentai pritraukia kitus. Todėl merų, kaip miestų vadovų vaidmuo tampa dar svarbesnis, nei buvo kada iki šiol. Nuo vieno miesto gali prasidėti didesni pokyčiai visoje valstybėje.
Visi šie klausimai jau ne kartą buvo gvildenti viešojoje erdvėje. Verslo keliamų klausimų ir problemų ratas yra labai platus ir orientuotas ne tik į mūsų įmonių, bet ir į visos valstybės ekonomikos stiprinimą bei jos konkurencingumo didinimą. Struktūrinėms reformoms reikalinga politinė valia ir visų visuomenės grupių parama. Mes pasirengę dirbti kartu, jeigu tik mūsų pagalba bus reikalinga ir priimta.
Robertas Dargis yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
