Prieš 27-erius metus Lietuva, o šiek tiek vėliau ir Ukraina, pradėjo kurti savo ateitį, remdamasi laisvo pasaulio principais. Laisvė, demokratija ir rinkos ekonomika tapo pamatais, ant kurių pradėjome statyti tvarią mūsų valstybių ateitį. Praėjo geras ketvirtis amžiaus nuo to laiko, kai Lietuva apsisprendė dėl savo ateities, užsibrėžusi labai aiškius tikslus – narystė ES ir NATO. Tai atvėrė vartus spartiems pokyčiams ir galimybėms savo valstybę kurti taip, kaip norime patys, o tokios galimybės neturėjome pastaruosius 50 metų. Ukrainos istorija panaši, bet jos pasirinkimo kelias buvo sunkesnis.
Pasižiūrėkime, kaip keitėsi Lietuvos ir Ukrainos augimo tempai 1995-2016 metais: Lietuvos BVP per tą laikotarpį iššaugo 136,3 proc., o Ukrainos – 25,6 proc. BVP vienam gyventojui skirtumas tarp Lietuvos ir Ukrainos 1995 m. buvo tik 2,8 karto, o 2016 metais šis skirtumas jau yra išaugęs iki 5,5 karto. Akivaizdu, kad Lietuvos pasirinktas kelias davė apčiuopiamus rezultatus, ir tai yra puikus argumentas Ukrainai, kokius sprendimus ji turi padaryti, nes jos siekiai yra tokie pat kaip Lietuvos – sutvirtinti šalies ekonomiką, užtikrini savo žmonėms politinį ir ekonominį stabilumą.
Ką reiškė Lietuvai narystė ES? Sparčias struktūrines reformas, ženkliai pigesnius finansinius resursus, ganėtinai aiškias ir stabilesnes verslo sąlygas bei investicijas. Vien šiais metais į Lietuvą atėjo Vokietijos automobilių pramonės koncernai „Continental“ ir „Hella“, o trečioji apie planus Lietuvoje paskelbusi įmonė „Al-Ko Vehicle Technology“ čia ketina atidaryti tyrimų ir plėtros centrą. Tokių pavyzdžių galime išvardinti ne vieną. Šios investicijos kuria darbo vietas, kelia mūsų darbuotojų atlyginimus ir stiprina ekonomiką. Įmones ir centrus į Lietuvą perkelia skandinavai, vokiečiai, o tai liudija, kad Lietuva tapo patikimu partneriu ir gera platforma augimui.
Akivaizdu, kad Lietuvos pasirinktas kelias davė apčiuopiamus rezultatus, ir tai yra puikus argumentas Ukrainai, kokius sprendimus ji turi padaryti, nes jos siekiai yra tokie pat kaip Lietuvos – sutvirtinti šalies ekonomiką, užtikrini savo žmonėms politinį ir ekonominį stabilumą.
Mūsų pramonė per tą laikotarpį išgyveno didelį pokytį. Sunkioji tarybinė nekonkurencinga pramonė beveik sunyko, o šiandienos – modernėja ir plečiasi. Ekonomika stojasi ant kojų ir stiprėja dėka šiuolaikinių įmonių sukuriamos pridėtinės vertės. Akivaizdu, kad Lietuva savo laiku atsisakiusi planinės ekonomikos ir investavusi į šiuolaikinę pramonę pasiekė puikių rezultatų – 80 proc. sukuriamos produkcijos mūsų įmonės eksportuoja ir konkuruoja globaliose rinkose.
Lietuva jau sėkmingai įveikė esminių struktūrinių pertvarkų laikotarpį. Ukraina dar susiduria su dideliais iššūkiais. Šioje valstybėje reformų kelias tik prasideda, o geopolitinė situacija ir neramūs kaimynai, nestabili vidaus situacija, bankrutavusios ir korumpuotos valstybės etiketė, didžiulė ekonomikos recesija pareikalaus daug valinių politinių sprendimų ir pastangų, kad valstybė savo ekonomiką visam laikui pastatytų ant vakarietiško modelio bėgių. Tik tokiu atveju Ukraina gali tikėtis užsienio verslo ir investicijų atėjimo, užtikrinančio stabilią ekonomikos plėtrą. Apie tai kalba ir Ukrainoje dirbantys Lietuvos verslininkai.
Šiandien visas verslas gyvena globalios konkurencijos sąlygomis ir konkuruoja jau ne regionais, bet žemynais. Lietuvoje mes dažnai kalbame apie tai, kas trukdo mūsų verslui dar labiau sustiprinti savo konkurencingumą ir padidinti Lietuvos žmonių gerovę. Šiandien Lietuvos ir Ukrainos bėdos yra labai panašios. Siekdamos išlikti tokios konkurencijos sąlygomis tiek Lietuva, tiek Ukraina turi išspręsti tas pačias problemas: verslo aplinkos gerinimas ir mokestinės sistemos tobulinimas, biurokratinės naštos mažinimas, visuomenės supratimo, kokią pridėtinę vertę valstybės ekonomikai sukuria verslas, didinimas, pokyčiai švietimo sistemoje, užtikrinsiantys valstybės augimą, įstatymų viršenybė. Ir dar vienas svarbus dėmuo, apie kurį šiandien kalba verslas ir kas ne mažiau aktualu ir Ukrainai – visuomenės sutarimas. Tai yra esminė sąlyga valstybės ateities gerovei.
Ketvirtoji pramonės revoliucija jau palietė mus visus. Jeigu mūsų visuomenės nesuvoks pokyčio reikšmės, apimties ir greičio, tai galimybės išlikti globalioje konkurencinėje rinkoje tiek Lietuvai, tiek Ukrainai tik mažės. Ypatingai greitai turi persitvarkyti Ukraina – pramonės pertvarka ir modernizavimas yra jos išlikimo klausimas. Lietuvos įmonės, žengiančios sparčiu modernizavimo keliu, galėtų būti puikiu partneriu Ukrainai.
Robertas Dargis yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
