Šiandien Europoje visi pasigendame vizijos ir užsidegimo, ambicijos ir užsispyrimo, kurie mums padėtų apsibrėžti ateities judėjimo kryptis. Stiprėjant populizmo, ekstremizmo ir protekcionizmo apraiškoms, karštligiškai ieškome tų bendrų tikslų, kurie taptų jungtimi, suvienijančia visus, nepaisant skirtingų požiūrių ir siekių....Dabar kaip niekada iki šiol didelis dėmesys yra skiriamas Europos ateičiai, jos konkurencingumo ir lyderystės klausimams. Rodos, Europos lyderiai lyg ir supranta Europos vietą, būtiną judėjimo trajektoriją, bet neturi pakankamai mechanizmų ir įrankių jai užtikrinti.
Matome, kaip kinta pasaulinės žaidimo taisyklės ir didėja neapibrėžtumas: Kinijos-JAV prekybos karai, JK pasitraukimas iš ES ir kt., – šie fundamentalūs pokyčiai reiškia, kad sprendimai dėl ES ateities ir jos ekonominės plėtros turi būti priimami pakankamai greitai, numatant šių sprendimų pasekmes.
Suprantama, jei kalbame apie stiprią Europą, turime kalbėti apie vieningą Europą ir apie susitelkusį bei ambicingą verslą – tai Europos ekonomikos stiprybė. Visi matome problemas ir iššūkius – nestabilumas tarptautinėse rinkose, iki šiol segmentuota ES rinka, dideli verslo gamybos kaštai, perteklinis reguliavimas, atotrūkis tarp inovacijų ir joms būtinų investicijų, kompetencijų trūkumas, skaitmeninė transformacija.
Europa šiandien sukuria beveik 80 proc. naujų atradimų ir intelektualiąja prasme yra neabejotinas lyderis pasaulyje.
Europos ekonomikos augimas lėtėja, tad EK pagrindinį dėmesį turėtų sutelkti į verslo aplinkos stabilumo užtikrinimą, žiedinės ekonomikos klausimus, progreso skatinimą, paslaugų sektoriaus plėtrą, vieningos rinkos klausimus, taisyklių laikymąsi tarptautinėse rinkose. Verslas supranta, kad atlaikyti konkurenciją galima tik veikiant drauge, įgyvendinant vieningą pramonės ir prekybos politiką bei kryptingomis investicijomis. ES verslas ir jų vyriausybės turi veikti kartu, sprendžiant klimato kaitos, energijos išteklių, sveikatos ir švietimo sistemoms būtinų reformų klausimus.
Ekonomikos išgyvena transformacijos laikotarpį ir labai svarbu, kad būtų investuojama į technologijas ir inovacijas bei žmonių žinias, nes tai yra pagrindų pagrindas Europos verslo konkurencingumui ir jo plėtrai. Susitikimuose su EK pareigūnais ne kartą nuskambėjo ta pati žinia – Europa šiandien sukuria beveik 80 proc. naujų atradimų ir intelektualiąja prasme yra neabejotinas lyderis pasaulyje.
Klausimas, ar mes sugebame tuos atradimus ir technologijų teikiamas galimybes paversti pridėtine verte žmonėms. Akivaizdu, kad nėra idėjų ir talentingų mokslininkų trūkumo, bet problema, kad Europa neturi sukūrusi konkurencingos ekosistemos šių idėjų pritaikymui. Palanki reguliacinė aplinka naujų inovacijų ir idėjų įgyvendinimui atvertų labai daug galimybių ekonomikos augimui.
Solidarumas kol kas yra iššūkis Europai – reikia išmokti galvoti ir veikti kaip vienas regioninis vienetas, tai ypatingai svarbu, kai kalbame apie inovacijas bei jų pritaikomumą. Kol kas mokslas ir inovacijos yra atskirų valstybių įkaitai. Kiekviena valstybė turi savo žaidimo taisykles ir savo reguliavimą, o tai labai kenkia visos Europos konkurencingumui. EK koridoriuose sklando pajuokavimas, kad jeigu bet koks išradimas JAV yra paverčiamas pridėtine verte visuomenei, tai Europa visus savo išradimus bando apkrauti daugybe apribojimų ir įsprausti į reguliavimo rėmus. Tuo metu Kinija nedelsiant kopijuoja ir pradeda gaminti alternatyviai – palyginimas labai aiškiai parodo mūsų supratimų skirtumus.
Pramonei skirtame europiniame renginyje „ES pramonės dienos 2019“ beveik kiekvienas pranešėjas vartojo žodį reskilling – perkvalifikavimas. Tai palies mus visus be išimties. Šiame transformacijos laikotarpyje visoje Europoje matome atotrūkį tarp poreikio ir esamų kvalifikacijų. Šiandien jau yra bendras supratimas, kad prasidėję technologiniai tektoniniai lūžiai reikalauja iš žmonių gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ir gana greitai atnaujinti savo įgūdžius, kad galėtų judėti kartu su technologijomis. Bet švietimo sistema nėra pasiruošusi žmones parengti gyvenimui sparčiai besikeičiančiame pasaulyje ir visiškai išnaudoti naujų technologijų teikiamas galimybes.
Pripažįstama, kad bendra Europos problema – švietimas. Pagrindinė bėda ne žinių ir įgūdžių trūkumas, o atotrūkis tarp to, kokių žinių dabar reikia ir kokios žinios gaunamos. Europai reikia bendro švietimo plano: kuria kryptimi judame ir kokius tikslus sau keliame. Labai svarbu keisti požiūrį į tai, kaip ir ką mokomės. Reikalingas sisteminis požiūris – perkvalifikavimas duos norimų rezultatų tik tuo atveju, jeigu turėsime ilgalaikę viziją, kurlink judame ir ko siekiame. Sisteminis, tikslingas ir efektyvus reikalingų įgūdžių ir perkvalifikavimo klausimų sprendimas yra sėkmingos ir konkurencingos Europos garantas.
Bet švietimo sistema nėra pasiruošusi žmones parengti gyvenimui sparčiai besikeičiančiame pasaulyje ir visiškai išnaudoti naujų technologijų teikiamas galimybes.
Europai ir jos verslui reikalinga ilgalaikė perspektyva ir susitarimas, kokių tikslų siekiame bent jau artimiausiems 10-15 metų. Tiek verslininkai, tiek politikai turi gebėti žmonėms paaiškinti, kokią pridėtinę vertę jiems gali sukurti dirbtinis intelektas, kaip investicijos į inovacijas ir infrastruktūrą įtakos vidaus rinką ir konkurencingumą. Nebus pažangos, kol visuomenė nesuvoks, kad globalizacija yra ne tik grėsmės ir iššūkiai, bet ir galimybės – tik reikia gebėti atnaujinti savo kompetencijas ir žengti koja kojon su inovacijomis. Visi privalo žvilgsnius nukreipti į mokyklą: vaikams reikalingas suvokimas, kokias galimybes jiems suteikia žinios ir nuolat atnaujinamos kompetencijos. Gyvename žinių turinčių žmonių visuomenėje, bet stokojame suvokimo, kad neatnaujinamos žinios ir kompetencijos tampa bevertėmis.
Artėja Europos parlamento rinkimai. 2019 metais naujus pirmininkus paskirs keturios svarbiausios ES institucijos – Europos Komisija, Europos Vadovų Taryba, Europos Centrinis Bankas ir Europos Parlamentas, tad tikėkimės, kad visi šie klausimai taps svarbiausiais jų darbotvarkėje, kalbant apie Europos ateitį. Iš esmės reiks spręsti klausimą – ar mes norime daugiau Europos ir daugiau sutelktų veiksmų jos ateities labui, ar mes pasiduosime populizmui ir atsisakysime iki šiol turėtos krypties ir žengsime link uždarumo, protekcionizmo, populizmo, trumpalaikių klausimų sprendimo, atsisakydami dėl to ES esmės ir, visų pirma, savo pačių ateities.
Turime įsivardinti silpnąsias vietas bei problemas ir kartu ieškoti sprendimų. Sėkmę nulems mūsų gebėjimas ir noras iššūkius paversti galimybėmis. ES turi milžiniškus išteklius ir potencialą, bet turime dirbti kartu – verslas, vyriausybės, ES institucijos ir visos kitos suinteresuotos šalys, kad šį potencialą išlaisvintume ir paverstume pridėtine verte visuomenei. Verslas tą supranta, EK institucijos taip pat. Klausimas, ar bendram darbui yra pasirengę politikai.
Robertas Dargis yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
