Mūsų visuomenėje taip pat vyrauja įvairios nuomonės – vieni ragina laikytis taisyklių ir procedūras atlikti skaidriai bei sąžiningai, tuo tarpu kiti – neretai tai paprasčiausi populistai, žaidžiantys emocijomis, kuriems tokios situacijos yra vienintelė proga gauti dėmesio – siūlo apsitverti, nepriimti nei vieno ir toliau savo nosies nematyti.
Žmogaus teises, kaip ir tarptautinius įsipareigojimus, turime gerbti bei suderinti su nacionalinio saugumo aspektu. Pasitaiko įvairių krizių ir jų negalime naudoti kaip priežasties teisių bei galimybių suvaržymui. Ir visgi, tokioje situacijoje galbūt nebūtume atsidūrę, jei viso šio veiklos baro nebūtume palikę likimo valiai. Norint suprasti, kas ir kaip, reikia prisiminti visą neveiksnumo istoriją ir ant kieno pečių ši atsakomybė krenta.
Planas – tik popieriuje...
2010 metais, Andriaus Kubiliaus vyriausybės laikotarpiu, patvirtintas Valstybinis ekstremaliųjų situacijų valdymo planas (toliau – Planas), kuris nustato materialinių ir žmogiškųjų išteklių valdymą susidarius ekstremaliai situacijai. Plane taip pat numatyta, kad „masinio užsieniečių antplūdžio“ metu už šios situacijos valdymą atsakinga yra Vidaus reikalų ministerija (VRM), dar 3 ministerijos – Krašto apsaugos, Sveikatos apsaugos bei Užsienio reikalų – yra remiančios, o apie savivaldą, jos funkcijas ar atsakomybės neužsimenama.
Tenka pripažinti, jog nepakankamai padarė visos, nuo tų metų dirbusios, vyriausybės – be popierinio plano šiai dienai nieko daugiau nėra. Nieko bendro su būtina atlikti veikla, ekstremaliosios situacijos valdymu, atvykstančiųjų mastais bei jų apgyvendinimu. Nepasiruošta ir veiksmui ant žemės (apgyvendinimas, maitinimas), ir administraciniam darbui (nepakankami Migracijos departamento pajėgumai).
Dabar savivaldybės piktinasi, galimai, neteisėtais ministrės Agnės Bilotaitės pavedimais ir teigia, jog VRM yra nepasirengusi.
Dar 2019 metais Alytuje kilęs gaisras parodė, kaip neefektyviai veikia civilinės saugos sistema ir kad VRM nesugeba valdyti gaisro sukeltos ekstremaliosios situacijos. Ministerija galėjo tik konstatuoti faktą, kad nepasirengusios savivaldybės ir jog „blogi savivaldybių ekstremaliųjų situacijų valdymo planai“ (cituojant buvusios ministrės Ritos Tamašunienės žodžius trečią gaisro dieną Alytuje). Žadėjo imtis ryžtingų veiksmų sistemos reformai, bet atlikti mikroskopiniai Civilinės saugos įstatymo pataisymai ir keletas poįstatyminių teisės aktų redakcijų, kurių esmės net patys jų rengėjai negali paaiškinti.
Kokia situacija dabar? Dabar savivaldybės piktinasi, galimai, neteisėtais ministrės Agnės Bilotaitės pavedimais ir teigia, jog VRM yra nepasirengusi.
Už šios ekstremaliosios situacijos valdymą atsakinga VRM ir su ja susijusios institucijos – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Remiantis Civilinės saugos įstatymo raide tiek VRM, tiek VSAT ir PAGD turėjo parengti ir institucinius Ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, kuriuose turėjo būti numatytos visos priemonės, reikalingos tokios situacijos valdymui – organizacinės, logistinės, teisinės. O PAGD, įgyvendindamas Civilinės saugos įstatymą, turėjo dar ir kontroliuoti bei vertinti, kaip tinkamai pasiruošta.
0 pasirengimo, 0 kontrolės. Planai popieriniai, kaip sakoma, tik „dėl varnelės“. Organizacinės sistemos veikla šiek tiek aprašyta, tačiau logistinės ir teisinės sistemos visiškai nėra. Nežinoma, kaip ir kur bus patalpinti migrantai, kas turi rūpintis visomis privalomomis priemonėmis – maitinimu, sanitarija, šiukšlėmis ir kitomis paslaugomis. Pasirodo, kad nėra ir kompensavimo mechanizmo už savivaldos patirtas išlaidas. Prasidėjus pabėgėlių krizei PAGD su visa civilinės saugos sistema ir pagalba gyventojams tyli, kaip vandens į burną prisisėmę.
... atsakomybė – taip pat
Dar vienas nuostabus teisinis viražas, kurį pademonstravo ministerija su ministre priešakyje, buvo Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo (toliau – operacijų vadovo) skyrimas. Valstybės ekstremaliųjų situacijų komisijos (VESK) vadovė A. Bilotaitė pasiūlė operacijų vadove tapti A. Bilotaitei. Šis pasiūlymas buvo priimtas ir patvirtintas. Dabar operacijų vadovė, ekstremaliosios situacijos valdymo metu, kreipsis į VESK dėl reikalingų sprendimų, o VESK vadovė A.Bilotaitė galės pareikalauti operacijų vadovės A. Bilotaitės atsakomybės už situacijos valdymą ir sprendimus. Pati sau režisierė. Vietoj to, kad užtikrintų įstatymų ir galiojančių tvarkų įgyvendinimą, aukščiausio lygio vadovai juos ignoruoja.
Tęsiant įstatymo raidės nagrinėjimą ir operacijų vadovės sprendimus bei pavedimus darosi akivaizdu, jog tai – teisinis nihilizmas ir įgaliojimų viršijimas. Pastarieji nėra absoliutūs, nesuteikia teisės ir galios sprendimams ar pavedimams, jei jie nėra numatyti, nustatyti ar patvirtinti aukštesnės galios teisės aktais ar kaip kitaip reglamentuoti. Tai turėjo būti numatyta bent jau ekstremaliųjų situacijų planuose ar kitose tvarkose bei suderinta su atsakingomis institucijomis, tame tarpe ir su savivalda. Deja, bet nei VRM, nei VSAT, nei PAGD nieko panašaus nepadarė. Šiai dienai operacijų vadovė A.Bilotaitė akivaizdžiai viršija įgaliojimus ir pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintas savivaldos teises, bando gelbėti Lietuvos ir VRM prestižą, o visos problemos numetamos savivaldai motyvuojant, kad tai visos Lietuvos reikalas, turime susitelkti. Tema jautri, akivaizdu, kad visi mylime Lietuvą, tačiau kur institucinė, kur asmeninė atsakomybė?
PAGD, kontroliuojantis Civilinės saugos įstatymo nuostatų įgyvendinimą, dar po Alytaus gaisro metu patirto šoko niekaip neatsigauna. Tik taip galima vertinti iniciatyvų ir veiklos dėl civilinės saugos pasirengimo trūkumą. Jokios adekvačios veiklos ir vertinimo, kaip yra sudaromi planai, kaip realiai jie veiks. Jau dabar aišku – visi planai ir tvarkos yra tik fikcija ir darbo imitacija. Remiantis dabartine aukštyn kojomis pastatyta civilinės saugos sistema PAGD turėtų patikrinti VRM pasirengimą civilinės saugos srityje ir jei ministerija bus nepasiruošusi bei nevykdys privalomų reikalavimų – „išrašyti“ baudą, kaip ir gaisrų prevencijos srityje. Bent 18 eurų ministrei A.Bilotaitei. Akivaizdu, kad taip nebuvo ir niekada nebus.
„Gerai“, kad migrantai užplūdo vasarą, kai nereikia rūpintis šildymu, šiltais drabužiais, drabužių džiovinimu ir panašiai. Viskas dešimt kartų paprasčiau, tačiau vis tiek egzistuoja begalė problemų. Neturime kaip ir kur apgyvendinti, kaip užtikrinti saugumo, sanitarijos ir higienos sąlygų. Nors ministrė A.Bilotaitė žadėjo dar 2021 m. liepos pradžioje turėti 1000 vietų palapinių miestelį, tačiau po beveik mėnesio jo dar nėra. Atsakymas labai paprastas – PAGD, su kuruojama civilinės saugos sistema, vėl gerai pakišo ministrę.
Po pokalbių su atsakingose institucijose dirbančiais asmenimis yra aišku, jog reikalingų priemonių yra. Tačiau nėra plano, kaip jas panaudoti, pavyzdžiui, dėl palapinių miestelio schemos. Kas spręs vandentiekio, kanalizacijos, kitų priemonių klausimus? Kas užtikrins kuro ir elektros tiekimą? Kur ir kaip bus statomi šie palapinių ar konteinerių miesteliai atsakymų nėra. Akivaizdu, kad turėtų būti standartiniai veiklos ar palapinių miestelių planai su visomis gyventojams privalomomis priemonėmis. Turi būti numatytas ne tik lovų ir palapinių skaičius, bet ir privalomas vandens kiekis ar WC pajėgumai, dantų šepetėliai ar tualetinis popierius. Šiai dienai nieko panašaus nėra.
Pamiršti pažadai
Laikinų ir tinkamų gyvenimo sąlygų užtikrinimas, pagalbos suteikimas jos prašantiems – pirmieji ir fundamentalūs civilinės saugos sistemos uždaviniai, tačiau jiems visiškai nėra pasiruošta. Daug generolų, pulkininkų ir kitų vadovų yra atsakingi už civilinės saugos sistemos pasirengimą, pagalbą gyventojams bet rezultato nėra. o situaciją bandoma spręsti prabėgomis.
Tiek konservatorių rinkiminėje, tiek valdančiosios koalicijos programoje dėstoma apie neefektyvios civilinės saugos reformą, apie Krizių valdymo centro kūrimą, valstybinį požiūrį į nacionalinį ir šalies saugumą, tačiau premjerės Ingridos Šimonytės sudaryta darbo grupė, kurioje dalyvavo ir VRM, ir PAGD atstovai parengė koncepciją, kurioje praktiškai lieka ta pati merdinti civilinės saugos sistema, bet prie Vyriausybės siūloma papildomai steigti Krizių valdymo centrą. Bus dar vienas valdymo sraigtelis tik popieriuje idealiai funkcionuojančioje sistemoje. Bus dar daugiau neatsakingų už situacijos valdymą ir pagalbą gyventojams institucijų.
Gerai, kad yra pasaulinio lygmens organizacijos, tokios kaip „Raudonasis kryžius“ ar „Caritas“. Jos aktyviai dalyvauja suteikiant pagalba tiek savivaldai, tiek migrantams. Noromis nenoromis kyla mintis – gal Lietuvoje buvo kokia katastrofa ar karas? Nes valstybės institucijos vos veikia ir demonstruoja visišką nepasirengimą – situacija su institucijų ir personalo kompetencijomis yra katastrofiška. Nepasiruošimą ir nekompetenciją bet kokia proga bandoma suversti savivaldai, o VRM biurokratiškas požiūris ir atsakymas labai paprastas – viskas į valstybės rezervą perkama pagal patvirtintą nomenklatūrą, tačiau nutyli, kad patys dalyvauja sudarinėdami valstybės rezervo priemonių sąrašą.
Nors valstybės rezerve žioji didžiulė skylė ir nėra jokios sistemos, PAGD nemato reikalo labai stengtis, nes žino, kad VRM nepareikalaus atsakomybės. Dar praėjusios kadencijos vyriausybė suprato valstybės rezervo svarbą ir skyrė beveik 5 mln. eurų privalomoms priemonėms įsigyti. Tačiau 2020 m. PAGD sugebėjo įsigyti privalomų priemonių vos už 10 proc. nuo skirtos sumos. Atsakingų už Vyriausybės pavedimų neįgyvendinimą taip pat nėra.
Kai valstybės rezerve nieko nėra – nieko ir nereikia. Mažiau problemų su turimų priemonių priežiūra. Tegul savivalda galvoja ir verčiasi, kaip moka.
P.S. O kaip mes tvarkytumės nelaimės Astravo atominėje elektrinėje atveju? Jei tai nutiktų, numatyta 20 000 gyventojų iškelti iš pasienio regionų, dar pusę milijono iš Vilniaus. Kas bus tada? Tie patys neveikiantys PAGD ir VRM planai? Bet jei jie neveikia į šalį patekus 2 tūkstančiams migrantų, ar jie suveiks tada?
