Šimtai milijonų išvogta. Per beveik trisdešimt pastarųjų metų per valstybines įstaigas ir įmones išgrobti („įsisavinti") mokesčių mokėtojų ir Europos Sąjungos pinigai nualino valstybę iki tokio lygio, kad daug metų valstybė duso, iš Lietuvos bėgo žmonės, aplinkybių buvo priversti dirbti šešėlyje ir, kas blogiausia pačiai tautai, užaugo pikta nusivylusi politikais, biurokratais, direktoriais ir kitais šios žemelės garbingais ponais karta. Bet dėl to nereikia kaltinti tų piktuolių, kurie kartais reiškiasi net agresyviai – mes patys per tiek metų sukūrėme ,,Piktuolio" monstrą tikėdami tik liežuviais, bet ne atliktais sąžiningais naudingais darbais valstybei. Jau gerą dvidešimtmetį gyvename negatyvumu. Tokius mus padarė vagystės, melas, godumas. Dabar nori nenori, sukandus dantis, yra griaunami savanaudžių korupcijos lizdai.
Ilgus metus nebuvo galima žmonėms adekvačiai didinti atlyginimų, pensijų, atstatyti socialinio teisingumo. Visgi dabar valstybė laižosi žaizdas ir po truputį yra atgaunamas teisingumas. Tačiau kur yra teisingumas tiems, kurie vogė ištisus metus? Kur jų atsakomybė? Ar jie turi nešti atsakomybę, ar ne? Nebeužtenka vien to, kad yra atskleidžiamos ištisos nusikaltimų schemos, stabdomi pinigų plovimai, korupcijos, keičiami vadovai, administracijos darbuotojai. Tauta nori grąžos. Grąžos, kurią teisėtai uždirbo patys gyventojai. Kur yra tie pinigai, išvaistytas turtas, atsakomybė, galų gale, juk ne višta buvo pavogta, bet milijardai ir už tai niekas net nevykdo bausmės įkalinimo įstaigoje, vietoj jo – tas paprastos vištos grobikas.
„Na, tai ar ką nors pasodins vieną kartą, ar ne?" – klausia viena sąžiningai dirbanti biurokratė ministerijoje. Matyt, jau ir jai trūko kantrybė, ne tik eiliniam piliečiui.
2018 metais Seime patobulintas Valstybės tarnybos įstatymas, nustatantis valstybės tarnautojų padarytos žalos atlyginimą, tačiau ar to tikrai užtenka? Kiek nusikaltimų yra padaryta politikų, valstybės įstaigų ir įmonių vadovų, klastojant dokumentus viešuosiuose pirkimuose, kitaip plaunant pinigus? Galop po ilgų ir vilkinamų nagrinėjimų jie būna išteisinti, įspėti ar, geriausiu atveju, nubausti simboline bauda su palaiminimu grįžti į darbą, dalyvauti politinėje veikloje ir toliau sudarant sąlygas vogti. Visiškas atsakomybės nebuvimas. Kaip ir parduotuvėje – smulkiomis raidelėmis, tarkime, ant sviesto pakelio užrašau kainą, kad kuo mažiau matytųsi, o jūs, gyventojai, pasiuskite ir tepkitės kokį norit sviestą, taip ir čia – įvykdau VRK reikalavimą pranešti apie baustumą, o machinacijas darau toliau.
Bet gal jau laikas baigti tepti sviestą mūsų teisinėje valstybėje? Kiekvienas, kuris padarė šimtatūkstantines, milijonines aferas, turi būti atsakingas už tai.
Robertas Šarknickas yra Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys.
