R.Dargis pagrįstai kritikuoja valdžią – trypčiojama vietoje dėl švietimo reformos, neefektyviai naudojami biudžeto pinigai perteklinei infrastruktūrai išlaikyti, nepalanki investicinė aplinka ir t.t. Kad ir kaip nusipelno kritikos Lietuvą valdę ir valdantys politikai, vis tik neįvardinti ir paties verslo atsakomybės, būtų mažų mažiausiai nesąžininga.
Be didelių studijų ir įvairiausių nacionalinių susitarimų, akivaizdu, kad esminė priežastis, verčianti lietuvius krautis lagaminus, yra menkos pajamos. Net ir gaunant vidutinį atlyginimą „į rankas“ – 635 eurus, galima kalbėti tik apie išgyvenimą nuo algos iki algos tenkinant būtiniausius poreikius. Ką jau kalbėti apie minimalų atlyginimą. Taigi visiškai natūralu, kad vietoj vegetavimo žmonės renkasi pilnavertį gyvenimą. Su galimybe keliauti, pramogauti, neskaičiuoti kiekvieno cento ir dar sukaupti santaupų.
Negaiškime laiko naujoms komisijoms ir deklaracijoms – garsiai įvardinkime, kad vienintelė reali išeitis stabdyti emigraciją – didinti atlyginimus. Ne keliais ar keliolika eurų, o bent jau 50 proc. Nesustoti ties šia riba. Jau girdžiu pramonininkų ir kitų verslininkų balsus: kelti nėra iš ko, mažas darbuotojų efektyvumas, verslas kaipmat žlugtų ir pan. Bet tai viso labo demagogija, kurią taip gerai įvaldęs pramonininkų prezidentas. Atlyginimus didinti yra iš ko.
Nuo pat 2010 metų, pasibaigus krizei, Lietuvos įmonių pelnas auga. Net neauga, o tiesiog šuoliais kyla į viršų. Štai, 2015 uždirbta net 4,2 milijardai eurų ikimokestinio pelno, o tai 40 proc. daugiau nei 2014 metais. 2016 vėl šuolis – jau 4,9 milijardo eurų pelno. Nors darbingų žmonių vis mažėja, pelnas nepaliaujamai auga.
Puiku, kad mūsų šalies verslui gerai sekasi. Niekas nė nesiimtų ginčytis – verslininkai turi uždirbti daugiau. Paprasčiausiai kvaila būtų neigti, kad verslą vystantys žmonės prisiima kur kas daugiau atsakomybės, naštos, rizikų. Verslo kuriamos darbo vietos, mokami mokesčiai – Lietuvos ekonomikos variklis. Kita vertus, tie milijardai nebūtų uždirbti be sąžiningų, darbščių, kompetentingų darbuotojų, su kuriais, pripažinkime, šiandien dalinamasi gerokai per menkai. Socialinio teisingumo stoka šiandien ir yra pati esmingiausia emigracijos priežastis.
Šiandien turime garsiai pasakyti: gerbiami verslininkai, vien dūsauti apie emigraciją jau neužtenka – kelkite atlyginimus, pasidalinkite tais milijardais. Jei ne dėl solidarumo su savo darbuotojais, tai dėl savęs – nes po dar 11 metų paprasčiausiai nebebus kam uždirbti pelno.
Robertas Undro yra Lietuvos socialdemokratų partijos narys
