Pagrindinis ekonomikos variklis praėjusiais metais buvo sparčiai augusi vidaus paklausa, pirmiausia – privatus vartojimas, kuris ypač suaktyvėjo metų pabaigoje. Naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad paskutinįjį 2014 metų ketvirtį mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje didėjo net 6 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Per visus 2014 metus mažmeninė prekyba Lietuvoje augo 5,6 procento.
Realaus atlyginimo augimas 2014 metais siekė 4,5 proc. ir buvo sparčiausias nuo 2008-2009 metų krizės.
Sparčiai augusį vartojimą praėjusiais metais lėmė dvi pagrindinės priežastys – greitai kilę atlyginimai bei vis optimistiškiau ekonominę šalies ateitį vertinantys vartotojai. Realaus atlyginimo augimas 2014 metais siekė 4,5 proc. ir buvo sparčiausias nuo 2008-2009 metų krizės.
Kylant atlyginimams, augo ir vartotojų optimizmas. Nors metų viduryje vartotojų pasitikėjimas buvo smukęs dėl neprognozuojamo Rusijos elgesio regione, situacijai kiek aprimus atsistatė ir vartotojų pasitikėjimas. Metų pabaigoje vartojimą taip pat skatino ir vartojimo suaktyvėjimas prieš euro įvedimą.
Didėjo deficitas
2014 metų spalio ir lapkričio mėnesiais jau maždaug trečdalis visų į Rusiją uždraustų įvežti produktų buvo sėkmingai realizuojami kitose rinkose – euro zonos šalyse.
Tačiau sparčiai augęs vartojimas didino Lietuvos prekybos deficitą. Neskaičiuojant prekybos naftos produktais, 2014 metų sausį-lapkritį iš užsienio šalių importuojamų prekių apimtys augo net 10 proc., tuo tarpu šalies eksportas augo 7 procentais.
Paradoksalu, tačiau nepaisant Rusijos įvesto embargo europietiškiems maisto produktams bei stojančios Rusijos ekonomikos, Lietuvos eksportas 2014 metais sausį-lapkritį labiausiai plėtėsi būtent į Rusiją – neigiamą Rusijos sankcijų maisto produktų importui sušvelnino Lietuvos pieno ir mėsos gamintojų lankstumas ieškant naujų rinkų. Spalio ir lapkričio mėnesiais jau maždaug trečdalis visų į Rusiją uždraustų įvežti produktų buvo sėkmingai realizuojami kitose rinkose – euro zonos šalyse, tokiose kaip Vokietija, Italija, tačiau taip pat ir Jungtinėse Valstijose, Saudo Arabijoje, pietryčių Azijos šalyse.
Pagelbėjo ir pigusi nafta
Užsitęsus itin žemos naftos kainos periodui, šis faktorius ir toliau turės teigiamą įtaką Lietuvos ekonomikai.
Teigiamą postūmį ekonomikos plėtrai metų pabaigoje turėjo ir sparčiai kritusios naftos, taigi ir kuro, kainos. Žema naftos kaina ne tik papildė vartotojų pinigines, bet taip pat ir mažino verslo veiklos sąnaudas. Vien dėl žemos naftos kainos Lietuvos BVP metų pabaigoje gavo kelių dešimtųjų procento postūmį, o tai švelnino neigiamas Rusijos sankcijų pasekmes.
Užsitęsus itin žemos naftos kainos periodui, šis faktorius ir toliau turės teigiamą įtaką Lietuvos ekonomikai. Kita vertus, 2015 metais beveik 8 proc. krisianti Rusijos ekonomika bei panašiai tiek besitrauksiantis vartojimas, neabejotinai skaudžiai atsilieps ir Lietuvos ekonomikai. Tik nuo Lietuvos verslo lankstumo žvalgantis naujų rinkų priklausys, kaip skaudžiai pajusime krizės Rusijoje pasekmes.
„Danske Bank“ nekeičia 2015 metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozių. Manome, kad BVP augimas šiais metais kiek sulėtės dėl žemyn riedėsiančios Rusijos ekonomikos, tačiau vidaus paklausa ir toliau bus pagrindinis augimo variklis.
Prognozuojame, kad Lietuvos BVP 2015 m. augs 2,7 proc., tuo tarpu 2016 metais augimo tempas turėtų atsitiesti ir siekti 3,1 procento.
Rokas Grajauskas yra „Danske Bank“ analitikas Baltijos šalims
