Kaip rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys, trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, vidutinis darbo užmokestis (prieš mokesčius) augo 7,9 proc. Daugiausia šalyje uždirba finansų ir draudimo, IT ir energetikos sektoriuose dirbantys specialistai, o didžiausias augimas užfiksuotas apgyvendinimo, maitinimo, kitoje aptarnavimo veikloje.
„Danske Bank“ prognozuoja, kad šiemet, palyginti su praėjusiais metais, vidutinis atlyginimų augimas Lietuvoje sieks 7,6 proc. Kitąmet augimas turėtų kiek sulėtėti ir siekti 6,8 proc.
Minimalaus darbo užmokesčio įtaka
Toliau didinti minimalią algą nerekomenduojama – minimalaus ir vidutinio darbo užmokesčio santykis Lietuvoje sudaro beveik 50 proc. ir yra vienas aukščiausių visoje ES.
Svarbi priežastis, dėl kurios atlyginimai Lietuvoje šiemet augo taip sparčiai – iki 380 eurų arba net 17 proc., lyginant su praėjusiais metais, padidintas minimalus mėnesinis darbo užmokestis. Atsižvelgiant į tai, kad maždaug ketvirtadalis darbuotojų Lietuvoje uždirba minimalų ar dar mažesnį užmokestį, šis padidinimas turėjo reikšmingą poveikį bendro uždarbio fondo augimui.
Vis dėlto, toliau didinti minimalią algą nerekomenduojama – minimalaus ir vidutinio darbo užmokesčio santykis Lietuvoje sudaro beveik 50 proc. ir yra vienas aukščiausių visoje ES. Neseniai atlikti Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimai parodė, kad nepagrįstas minimalaus atlyginimo didinimas mažina naujų darbo vietų kūrimą Lietuvoje. Tokią tendenciją galime matyti ir šiemet. Jei per pirmuosius šių metų ketvirčius darbo vietų buvo sukurta po 30-35 tūkst., tai trečiąjį ketvirtį prieaugis jau sumažėjo iki 13 tūkst.
Prognozuojame, kad toliau nebedidinant minimalaus atlyginimo, užimtumas Lietuvoje kitąmet dar galės augti ir 110 tūkst. siekiantis bedarbių skaičius trauksis. Didinti dirbančiųjų skaičių artimiausius kelerius metus padėtų ir naujojo Darbo kodekso įsigaliojimas. Nutarus jį atidėti, efektas būtų priešingas.
Iššūkiai ir galimybės Lietuvos verslui
Įsibėgėjęs atlyginimų augimas palankus į vidaus rinką orientuotoms įmonėms, kurios dirba maitinimo, apgyvendinimo, mažmeninės prekybos, nekilnojamojo turto operacijų ar statybos sektoriuose. Didesnės šalies gyventojų pajamos reiškia augantį vartojimą ir tuo pačiu augančią šių įmonių gaminamų prekių ar teikiamų paslaugų paklausą.
Tačiau eksportuojančioms įmonėms ši žinia ne tokia gera – augantis darbo užmokestis didina jų sąnaudas, todėl tenka galvoti apie kainų kėlimą, galintį sumažinti prekių paklausą užsienio rinkose. Todėl augantys atlyginimai sudarys vis didesnį spaudimą į eksportą orientuotoms įmonėms investuoti į darbo našumo didinimą.
Rokas Grajauskas yra „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas
