Europos Komisijos paskelbtas vartotojų pasitikėjimo indeksas parodė, jog liepos mėnesį vartotojų pasitikėjimas Europos Sąjungoje susitraukė 1,8 punkto iki -7,6. Euro zonoje šis rodiklis sumenko 0,7 balo iki -7,9.
Prastėjančias nuotaikas rodo ir kiti neseniai paskelbti duomenys. Jungtinės Karalystės gyventojams referendume priėmus sprendimą „Brexit“, investuotojų lūkesčius atspindintis indeksas „Sentix“ nukrito iki 2014-ųjų, o ekonominius lūkesčius matuojantis ZEW indeksas euro zonoje nukrito net iki 2012 m. skolų krizės lygio.
Investuotojų nerimą dėl euro zonos ateities atspindi ir įvykiai akcijų rinkose. Šiuo metu visų pagrindinių rinkų akcijų indeksai yra sugrįžę į lygį, fiksuotą prieš sprendimą „Brexit“. Taip nenutiko su vienintelės euro zonos akcijų indeksais, o tai rodo, kad investuotojai labiausiai nerimauja būtent dėl euro zonos ateities.
Žinių apie stabdomus investicinius projektus jau sulaukėme ir iš kai kurių Lietuvoje veikiančių ir smarkiai nuo Jungtinės Karalystės priklausančių įmonių.
Euro zonos problemos
Pagrindo nerimauti investuotojams suteikia ne tik „Brexit“, bet ir faktas, jog Ispanija ir Portugalija nesilaiko numatytų biudžeto taisyklių bei kalbos apie Italijos, trečios pagal dydį euro zonos šalies, bankų gelbėjimą. Be to, niekur nedingo susikaupusios valstybių skolų ir struktūrinės konkurencingumo problemos.
Pirmosiomis savaitėmis po Jungtinės Karalystės referendumo investuotojus šiek tiek ramino naujienos apie byrančią šio sprendimo šalininkų komandą – tai teikė vilties, kad „Brexit“ vis tik gali ir neįvykti. Tačiau Davidą Cameroną premjero poste pakeitusi Theresa May gana kategoriškai pasisakė dėl to, kad šalis turėtų palikti Europos Sąjungą.
Tai ir vėl grąžina neužtikrintumą tiek dėl Jungtinės Karalystės, tiek ir dėl visos Europos Sąjungos ateities, o dėl to labiausiai turėtų nukentėti investicijos abejose Lamanšo sąsiaurio pusėse. Žinių apie stabdomus investicinius projektus jau sulaukėme ir iš kai kurių Lietuvoje veikiančių ir smarkiai nuo Jungtinės Karalystės priklausančių įmonių.
Visa tai lemia, kad antrąjį šių metų pusmetį vieningos valiutos zonai greičiausiai nepavyks išvengti recesijos. Atsižvelgdamas į tai „Danske Bank“ prognozuoja, kad euro zonos ekonomika šiemet augs 1,2 proc. Lėtesnis euro zonos augimas neigiamai paveiks Lietuvos eksporto plėtrą. Ekonominis neužtikrintumas taip pat nežymiai atsilieps ir investicijų apimtims Lietuvoje. Iš viso Lietuvos ūkis šiais metais turėtų augti 2,5 proc.
Rokas Grajauskas yra „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas
