Vartojimas išlieka atsparus
Atlyginimams šiemet Lietuvoje augant daugiau kaip 7 proc., tuo pačiu vis dar plečiantis užimtumui, privataus vartojimo augimas yra pagrindinis šalies ūkį į priekį stumiantis variklis. Pagal privataus vartojimo augimą, kuris šiemet viršija 5 proc., Lietuva yra viena iš absoliučių Europos lyderių. O tai yra gera žinia visoms į vidaus vartojimą orientuotoms įmonėms, dirbančioms mažmeninės prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo, paslaugų sektoriuose.
Kita vertus, lėtesnis struktūrinės ES paramos panaudojimas iš naujos, 2014-2020 metų, finansinės perspektyvos lemia vangias investicijas – pirmoje šių metų pusėje fiksuotas neigiamas investicijų augimas. Tokia situacija nestebina, kadangi ES lėšomis yra finansuojama maždaug 20 proc. visų investicijų šalyje.
Nuosaikus optimizmas, vyraujantis Lietuvos ūkyje, taip pat stabilus vidaus vartojimo ir eksporto augimas turėtų sudaryti sąlygas spartesniam Lietuvos ekonomikos augimui artimiausioje ateityje.
Tačiau atsižvelgus dar ir į tai, kad didžioji dalis šių lėšų atkeliauja kofinansavimo pagrindu, realiai nuo ES paramos priklauso gerokai didesnė dalis investicijų. Vienas iš sektorių, labiausiai paveiktų lėtesnio ES paramos įsisavinimo, yra statyba. Jei gyvenamųjų būstų statyba šiemet auga 16 proc., tai negyvenamųjų pastatų statybos apimtys per pirmąjį šių metų pusmetį traukėsi daugiau kaip penktadaliu.
Kitas veiksnys, pastaruoju metu stabdęs Lietuvos ekonomikos augimą, neigiamas verslo atsargų pokytis. Kaip rodo verslo apklausos, ryškesnis atsargų mažinimas Lietuvoje pradėtas fiksuoti maždaug praėjusių metų viduryje. Tačiau šį spalį atsargų pokytis iš neigiamo tapo teigiamu, o tai leidžia manyti, kad neigiamos šio veiksnio įtakos ketvirtąjį ketvirtį jau turėtų nebelikti.
Eksporto potencialas išlieka
Nepaisant lėto ekonomikos augimo pagrindinėse eksporto rinkose bei vis dar besitraukiančių pagrindinių NVS valstybių ekonomikų, Lietuvos eksportas šiemet demonstruoja pakankamai gerus rezultatus. Vietinės kilmės produkcijos eksportas, atmetus naftos produktus, auga maždaug 4 proc. Besiplečiantis eksportas kelia ir gamybos, kurios du trečdaliai iškeliauja į užsienio rinkas, apimtis. Per pirmus devynis šių metų mėnesius gamyba, atmetus naftos produktus, augo daugiau kaip 5 proc.
Ypač džiugina, kad atsigauna pagrindinis Lietuvos pramonės variklis – maisto gamyba. Visus metus stagnavusi, ji rugpjūtį ūgtelėjo jau gerokai ryškiau – augimas siekė 5 proc. Prie tokio rezultato stipriai prisidėjo beveik 1,5 karto šoktelėjęs pieno produktų eksportas. Nors tokį rezultatą iš dalies lėmė ir sparčiau pradėjusios augti pieno produktų kainos, tačiau prie to smarkiai prisidėjo ir sėkminga Lietuvos gamintojų plėtra tiek tradicinėse rinkose, tokiose kaip euro zonos šalys bei Lenkija, tiek ir naujesnėse rinkose, tokiose kaip Uzbekistanas ar Saudo Arabija.
Prastesnė situacija yra įmonėms, užsiimančioms reeksportu. Tradiciškai daugiausiai reeksporto buvo nukreipiama rytinių kaimynių kryptimi. Po itin gilaus reeksporto susitraukimo praėjusiais metais, panaši tendencija išlieka ir šiemet. Ypač traukiasi vaisių ir daržovių reeksportas per Baltarusiją į kitas NVS šalis, tačiau taip pat ir įvairių mašinų, transporto priemonių reeksportas.
Ekonominiai lūkesčiai pamažu atsistato
Kartu su naujausiais BVP duomenimis šiandien Statistikos departamentas paskelbė ir naujausios ekonominių lūkesčių apklausos rezultatus.
Atsigaunanti vidaus paklausa bei išliekantis Lietuvos verslininkų konkurencingumas užsienio rinkose palaiko ir ganą aukštą verslo optimizmą. Palyginti su rugsėjo mėn., užfiksuotas nežymus kritimas, tačiau, palyginti su praėjusių metų situacija, verslo lūkesčiai ir toliau išlaiko augimo tendenciją. Optimistiniai lūkesčiai atsispindi ir kreditavimo skaičiuose – šiemet verslo paskolų portfelis bankuose auga daugiau kaip 8 proc.
Pesimizmo nerodo ir Lietuvos vartotojai, kurių lūkesčiai taip pat pastaruoju metu nežymiai auga. O tai pamažu kelia ir vartotojų norą skolintis – iš viso fizinių asmenų kreditavimas šiemet auga kiek daugiau nei 7 proc.
Nuosaikus optimizmas, vyraujantis Lietuvos ūkyje, taip pat stabilus vidaus vartojimo ir eksporto augimas turėtų sudaryti sąlygas spartesniam Lietuvos ekonomikos augimui artimiausioje ateityje. Iki šiol prognozavome, kad Lietuvos BVP šiemet augs 2,5 proc., tačiau artimiausiu metu ketiname peržiūrėti šią prognozę. Kitąmet prognozuojame, kad Lietuvos BVP augs 2,8 proc., 2018 m. prognozė – 3 proc. augimas.
Rokas Grajauskas yra „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas
