Įperkamumas siekia rekordines aukštumas
Šiuo metu gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) kainos Lietuvoje siekia maždaug 2006 m. lygį, nors atlyginimai nuo 2006 m. yra paaugę daugiau kaip pusantro karto.
Tai reiškia, kad tiek pat yra išaugęs ir būsto įperkamumas. Apskritai, šiuo metu būsto įperkamumas yra aukščiausiame lygyje nuo 1995 m., kai pradėta fiksuoti statistika.
Tuo tarpu būsto nuomos kainos auga gerokai greičiau. Praėjusiais metais jos Lietuvoje vidutiniškai augo beveik penktadaliu, o pirmoje šių metų pusėje augimas siekė dar 16 proc. Atsižvelgiant į tai, kad atlyginimai Lietuvoje šiemet auga kiek daugiau nei 7 proc., tai reiškia, kad būsto nuomos įperkamumas smarkiai krenta. Tiesą sakant, būsto nuomos įperkamumas šiuo metu Lietuvoje yra žemiausiame lygyje nuo praėjusio dešimtmečio pradžios.
Investicinė nekilnojamojo turto grąža auga
Tokias ryškias žirkles, pastaruoju metu atsiradusias tarp būsto įsigijimo ir nuomos kainų, lemia keli veiksniai. Pirma, pamažu keičiasi jaunų žmonių požiūris į NT.
Nuosavas būstas jau nebėra pagrindinis gyvenimo prioritetas. Jo nuoma suteikia lankstumo keliantis į kitą gyvenamąją vietą, keičiant darbą. Nuomotu būstu reikia rūpintis mažiau, kadangi daug priežiūros darbų atlieka būsto savininkas. Be to, jauni žmonės vis atsargiau žiūri į finansinės naštos prisiėmimą visam gyvenimui.
būsto nuomos įperkamumas šiuo metu Lietuvoje yra žemiausiame lygyje nuo praėjusio dešimtmečio pradžios.
Galimybes įsigyti nuosavą būstą atšaldė ir nuo praėjusių metų įsigalioję griežtesni Atsakingo skolinimo nuostatai, ypač sąlyga, reikalaujanti įmokėti bent 15 proc. įsigyjamo NT vertės siekiančią pradinę įmoką. Kai būsto vertė siekia 100 tūkst. eurų ar daugiau, 15 proc. nėra tokia jau maža suma, kurią gali greitai susitaupyti jaunas žmogus. Tai natūraliai didina nuomos ir mažina būsto įsigijimo paklausą.
Žirklės tarp įsigijimo ir nuomos kainų didina ir investicinę gyvenamojo NT grąžą. Pavyzdžiui, Vilniuje ji šiuo metu sudaro 5-6 proc. ir yra didžiausia per pastarąjį dešimtmetį. Tai yra dar vienas ženklas, rodantis, kad burbulo NT rinkoje nėra.
2005-2007 m. burbulo metu investicinė NT grąža buvo nukritusi iki 3-4 proc. dėl nepagrįstai išaugusių įsigijimo kainų palyginti su pajamomis iš nuomos. Tuomet NT kainas į viršų didžiąja dalimi stūmė pirkėjų noras pasipelnyti iš augančios kainos. Šiuo metu tokios tendencijos rinkoje dar nėra.
Statybų sektorius ir toliau plėsis
Kita vertus, sąlyginai didelė investicinė grąža turėtų pamažu skatinti ir didesnes investicijas į NT. O tai ilgainiui turėtų kelti ir jo kainas. Be to, investicijas į NT skatins itin prasta NT bazė, kurią esame paveldėję iš sovietinių laikų.
Gyventojų pajamoms augant, paklausa NT atnaujinimui tik didės. Logiška, kad gerėjant jo kokybei, augs ir kaina. O kol turėsime vakarietiškus standartus atitinkantį NT praeis dar ne vienas dešimtmetis.
Todėl pastaruoju metu suaktyvėjusiai būstų statybai nėra pagrindo sustoti. Dar kurį laiką statybų sektoriaus svoris Lietuvos ekonomikoje bus didesnis nei išsivysčiusiose šalyse, kuriose jis vidutiniškai sudaro 6 proc. visos ekonominės veiklos. Lietuvoje ši dalis praėjusiais metais jau viršijo 7 proc., tačiau artimiausiais metais turėtų artėti iki 8 proc. Ir tai nebus burbulo ženklas, tačiau viso labo atspindės tendenciją, rodančią, kad vis didesnė dalis Lietuvos gyventojų nori gyventi moderniame, šiuolaikinius standartus atitinkančiame būste.
Rokas Grajauskas yra „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas
