Europinių pinigų vakuumas
Jei praėjusiais metais vis dar buvo baigiamos naudoti 2007-2014 m. finansinės perspektyvos lėšos, tai šiemet tokios galimybės jau nėra, o ir naujosios perspektyvos (2014-2020 m.) finansavimas nėra įsibėgėjęs. Todėl 2016 m. susidaro finansavimo iš europinių pinigų vakuumas, kurio apimtys šiais metais sieks kelis šimtus milijonų eurų.
Labiausiai ES lėšų susitraukimo pasekmes šiais metais jaučia inžinerinės statybos sektorius, kuris sudaro apie pusę viso statybų sektoriaus ir kurio apimtys pirmąjį šių metų ketvirtį traukėsi beveik 60 mln. eurų. Situaciją šiek tiek kompensuoja ir toliau smarkiai į priekį žygiuojanti daugiabučių renovacijos programa, kurios apimtys pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusiais metais, augo maždaug ketvirtadaliu.
Paklausa investicijoms išliks
Kaip rodo naujausios verslo lūkesčius matuojančios apklausos, Lietuvos verslas nestokoja optimizmo – bendras lūkesčių indeksas yra aukštesniame lygyje nei pernai.
Istoriškai transporto sektorius sudarydavo maždaug 20 proc. visų investicijų. Dabar ši dalis yra nukritusi iki 14 proc.
Ypač lūkesčius pastaruoju metu pagerino prekybos bei paslaugų įmonės. Tai nestebina, kadangi šie sektoriai yra orientuoti į pastaruoju metu 5-6 proc. augusį vidaus vartojimą. Apie išliekantį poreikį naujoms investicijoms byloja ir istorines aukštumas siekiantis gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis.
Didžiausi sunkumai pastaruoju metu kamuoja transporto sektorių, kuris yra labai priklausomas nuo eksporto ir itin stipriai nukentėjo dėl Rusijos rinkos susitraukimo.
Kaip ir buvo galima tikėtis, ne visoms transporto įmonėms pavyks sėkmingai persiorientuoti į didesnės konkurencijos Vakarų ir Šiaurės Europos rinkas. Sunkią šio sektoriaus situaciją rodo ir užimtumo dinamika – paskutinįjį praėjusių metų ir pirmąjį šių metų ketvirčiais transporto įmonėse buvo atleista po beveik 3 tūkst. darbuotojų.
Todėl nenuostabu, kad traukiasi ir šio sektoriaus investicijos, kurios per metus smuko 30 proc. Istoriškai transporto sektorius sudarydavo maždaug 20 proc. visų investicijų. Dabar ši dalis yra nukritusi iki 14 proc.
Būtent sunkumai transporto sektoriuje bei mažesnės struktūrinės ES paramos apimtys šiais metais lems vangesnę investicijų plėtrą. Labai realu, kad bendras metinis pokytis šiais metais bus neigiamas. Tačiau kitąmet investicijos turėtų ir vėl atšokti. Mūsų vertinimu, augimas 2017 m. turėtų siekti 6-7 proc.
Rokas Grajauskas yra „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas
