Vis skambesni vardai
Iš visų tiesioginių investicijų į Lietuvą 2014 metais net 45 proc. atėjo į dizaino, informacijos technologijų (IT) ir verslo paslaugų sektorius. Pagal šį rodiklį pernai gerokai lenkėme kitas Vidurio ir Rytų Europos regiono šalis, kuriose į šiuos sektorius atėjo 23 proc. visų užsienio investicijų.
Pastaruoju metu į Lietuvą koją įkėlusios kompanijos, tokios kaip „Nasdaq“ ar AIG, yra pasauliniai gigantai. Tokio kalibro kompanijomis negali pasigirti nei mūsų kaimynai latviai, nei estai. Kita pastebima tendencija – užsienio kompanijos į Lietuvą kelia vis sudėtingesnes funkcijas duomenų, finansų analizės, žmogiškųjų išteklių ir sudėtingų IT procesų srityse. O tai užtikrina geriau apmokamas ir aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančias darbo vietas.
Kokia ekonominė nauda?
Užsienio kompanijos į Lietuvą kelia vis sudėtingesnes funkcijas duomenų, finansų analizės, žmogiškųjų išteklių ir sudėtingų IT procesų srityse. O tai užtikrina geriau apmokamas ir aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančias darbo vietas.
„Investuok Lietuvoje“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 54 užsienio kompanijų paslaugų centrai, kurie yra įdarbinę apie 12 tūkst. darbuotojų.
Šiuose centruose daugiausiai dirba jauni (28-30 metų) darbuotojai, jiems yra mokami gerokai didesni nei šalies vidurkis atlyginimai. Apklausos parodė, kad paslaugų centruose pradedančiojo darbuotojo atlyginimas viršija 800 eurų, tuo tarpu vidurinės grandies vadybininko vidutinis atlyginimas siekia 1800 eurų.
Priminimui – vidutinis atlyginimas Lietuvoje prieš mokesčius šiuo metu siekia apie 700 eurų. Šie pinigai grįžta į ekonomiką ir dėl multiplikatoriaus efekto sukuria dar didesnę ekonominę vertę.
Vidutinis paslaugų centras įdarbina maždaug 200 darbuotojų. Atsižvelgiant į tai, kad paslaugų centrų pajamos didžiąja dalimi yra grynoji pridėtinė vertė (tarpinio vartojimo beveik nėra, o didžiąją dalį sąnaudų sudaro darbuotojų atlyginimai), o vidutinis paslaugų centras per metus sukuria daugiau nei 5 mln. eurus pajamų, bendras paslaugų centrų indėlis į šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP) siekia maždaug 350 mln. eurų.
Kitaip tariant, paslaugų centrai sudaro maždaug 1 proc. visos šalies ekonomikos ir beveik atitinka pridėtinę vertę, kurią bendrai sukuria visi šalyje veikiantys restoranai, kavinės ir viešbučiai.
Neišnaudotas potencialas
Paslaugų centrų plėtra Lietuvoje yra puikus pavyzdys, kai tikslingai siekiant užsibrėžto tikslo pasiekiamas norimas rezultatas. Į Lietuvą keliantis „Barclays“, „Western Union“, „Danske Bank“ grupės ir kitų įmonių paslaugų centrams, šios įmonės rizikavo, nes brido į „neištirtus vandenis“. Tačiau šioms sėkmingai įsikūrus Lietuvoje, įsijungė sniego gniūžtės efektas – vis daugiau kitų stambių užsienio kompanijų norėjo atkartoti pirmtakų sėkmės istorijas.
Didieji paslaugų centrai ieško bent keleto šimtų darbuotojų, o iš viso prognozuojama, kad paslaugų centrų sektoriuje šiais metais bus sukurta apie 1000 naujų darbo vietų.
Nors paslaugų centrų poveikis valstybės biudžetui, darbo ir nekilnojamojo turto rinkoms yra akivaizdus, šio sektoriaus plėtros potencialas Lietuvoje dar toli gražu nėra išnaudotas.
Atsižvelgus į gyventojų skaičiaus skirtumus, šiame sektoriuje dirba gerokai mažiau žmonių nei mūsų kaimynėje Lenkijoje.
Be to, dauguma veikiančių paslaugų centrų yra įsikūrę Vilniuje, tuo tarpu Kaune veikia vos keli paslaugų centrai, nors miestas turi didelę specialistų ir mokslo institucijų pasiūlą.
Vien šiuo metu didieji paslaugų centrai ieško bent keleto šimtų darbuotojų, o iš viso prognozuojama, kad paslaugų centrų sektoriuje šiais metais bus sukurta apie 1000 naujų darbo vietų. Kitaip tariant, paslaugų centrų plėtros banga nesustoja ir tai yra gera žinia Lietuvos ekonomikai.
Didesnis valdžios institucijų dėmesys ir palengvintos įsikūrimo ir mokestinės sąlygos susijusioms paslaugoms, pavyzdžiui, finansų, dizaino ir IT sektoriuose, padėtų į Lietuvą pritraukti dar daugiau užsienio investicijų.
Rokas Grajauskas yra „Danske Bank“ Baltijos šalių analitikas
