Atspariausias eksportas – Latvijoje
Baltijos šalių ekonomikos, itin stipriai priklausomos nuo Rusijos rinkos, pirmosios pajuto ekonominę krizę Rusijoje. Realusis Estijos eksportas į Rusiją smuko netgi daugiau nei traukėsi bendras importas Rusijoje – atitinkamai 47 proc. ir 34 proc.
Atsižvelgiant į 15 proc. sumažėjusį Estijos eksportą į Rusiją 2014 metais, tai leidžia kalbėti tiek apie paklausos, tiek ir pasiūlos problemą – Estijos gamintojai vis labiau nusisuka nuo Rusijos rinkos, nes laiko ją rizikinga ir nenuspėjama. Kita vertus, Latvija pasirodė esanti atspariausia Rusijos sukeltam šokui. Realusis jos eksportas į Rusiją sumažėjo 26 proc., tuo metu Lietuvos eksportas traukėsi 30 procentų.
Latvija pasirodė esanti atspariausia Rusijos sukeltam šokui. Realusis jos eksportas į Rusiją sumažėjo 26 proc., tuo metu Lietuvos eksportas traukėsi 30 procentų.
Baltijos šalys skirtingai pajuto šį sumažėjusio eksporto kompleksinį poveikį. Didžiausią šoką natūraliai patyrė Lietuva, kadangi Rusija yra svarbiausia Lietuvos eksporto partnerė.
Rusijos veiksnys lėmė, kad pirmąjį šių metų ketvirtį visas Lietuvos eksportas padidėjo vos 0,2 proc. Tuo tarpu Estijoje ir Latvijoje eksporto apimtys paaugo atitinkamai 3 proc. ir 5 proc. Be to, Latvijoje ir Estijoje eksportas augo labiau nei importas, taigi, per šį laikotarpį šių šalių prekybos balansas pagerėjo.
Vartojimas liks varomoji jėga
Visų trijų Baltijos šalių vartotojai pastaruoju metu buvo plačiai atvėrę savo pinigines – vartojimas itin pagyvėjo dėl kylančio darbo užmokesčio, žemų naftos ir degalų kainų, taip pat bendro kainų kritimo.
Augusio vartojimo tendencija buvo kiek mažiau pastebima Lietuvoje, kur mažmeninė prekyba augo 3,7 proc. – toks augimas fiksuotas nepaisant labai aktyvaus gruodžio, kai vartotojai išleido neįprastai daug, skatinami nežinomybės dėl euro įvedimo.
Estijoje ir Latvijoje pastebėta atvirkštinė tendencija – po palyginti vangios metų pabaigos vartotojai 2015 metų pradžioje atrodo įgavę pagreitį. Abiejose šalyse per pirmąjį šių metų ketvirtį mažmeninė prekyba augo po beveik 8 procentus.
Darbo užmokesčio augimas, kuris, tikimasi, visose Baltijos šalyse vidutiniškai augs 4–5 proc., užtikrins, kad vartojimas ir toliau liks pagrindinė ekonomikos augimo varomoji jėga.
Visose trijose Baltijos valstybėse vidutinė infliacija pirmąjį ketvirtį daugiausia buvo neigiama. Kol defliacijos tendencija vartotojų yra laikoma laikina, ji veikia kaip vartojimo katalizatorius.
Artimiausiais mėnesiais prognozuojame infliacijos padidėjimą visoje euro zonoje, tarp jų ir Baltijos šalyse. Tai pradės stabdyti vartojimą, bet darbo užmokesčio augimas, kuris, tikimasi, visose Baltijos šalyse vidutiniškai augs 4–5 proc., užtikrins, kad vartojimas ir toliau liks pagrindinė ekonomikos augimo varomoji jėga.
Investicijų sulėtėjimas
Geopolitinė įtampa smarkiai paveikė verslo pasitikėjimą Baltijos šalyse. Nepaisant mažmeninės prekybos, paslaugų ir pramoninės gamybos augimo, pastaruoju metu verslo lūkesčiai šiuose sektoriuose mažėjo visose trijose valstybėse, ypač Estijoje ir Latvijoje, kuriose verslo lūkesčiai yra žemiausiame lygyje nuo 2008–2009 metų krizės.
Tai tiesiogiai paveikė verslo investicijų apetitą. 2014 metų antroje pusėje abiejose šalyse investicijų augimas buvo neigiamas ir, panašu, kad išliko neigiamas per pirmąjį šių metų ketvirtį.
Situacija yra šiek tiek kitokia Lietuvoje, kurioje pastaraisiais metais buvo jaučiamas investicijų trūkumas. Gamybinių pajėgumų išnaudojimas Lietuvoje yra aukščiausias Baltijos regione, pakilęs iki rekordinių aukštumų, pasiektų prieškriziniais 2007 metais. Tai vertė įmones daugiau investuoti į įrengimų atnaujinimą pastaraisiais ketvirčiais ir tuo pačiu leido Lietuvai išvengti investicijų smukimo.
Žvelgiant į ateitį tikimasi, kad antrojoje 2015 metų pusėje ir 2016 metais visų trijų šalių ekonomikos augimas paspartės.
Ekonominės perspektyvos
Žvelgiant į ateitį tikimasi, kad antrojoje 2015 metų pusėje ir 2016 metais visų trijų šalių ekonomikos augimas paspartės.
Pagrindinis nežinomasis ir toliau išlieka geopolitinė įtampa. Jei tarptautinė politinė situacija pagerės, tai teigiamai paveiks verslo lūkesčius ir investicijų augimą. Laukiama, kad Rusijos ekonomika dugną pasieks antrajame šių metų ketvirtyje, o tai pamažu bent iš dalies kompensuos eksporto praradimus šioje rinkoje.
„Danske Bank“ nekeičia Baltijos šalių ekonomikos augimo prognozės 2015 metams. Manome, kad Estija augs 2,2 proc., Latvija – 2,6 proc. ir Lietuva – 2,5 proc. Tikimės, kad 2016 metais augimas padidės iki 2,9 proc. Estijoje ir iki 3,2 proc. tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje.
Rokas Grajauskas yra „Danske Bank“ Baltijos šalių analitikas
