Toks spartus ekonomikos atsigavimas reiškia, kad Lietuva jau visiškai išsivadavo iš neigiamo sustojusios Rusijos ekonomikos ir šios šalies taikomo embargo maisto produktams poveikio.
Auga beveik viskas
Pirmaisiais šių metų mėnesiais Lietuvoje, rodos, augo viskas. Mažmeninės prekybos apimtys, suteikiančios informacijos apie vartojimo dinamiką, augo 7,3 proc.
Tai leidžia manyti, kad lietuviai greičiausiai ir toliau išlaikys didžiausią vartojimo lygį Vidurio ir Rytų Europoje. Pramonės produkcija, kurią į priekį stumia paklausa užsienio rinkose, augo 6 proc. Ypač džiugina, kad vis didesnes apsukas įgauna aukštesnės pridėtinės vertės produkcija – vaistų, biotechnologijų, elektronikos komponentų gamyba.
Augančios gamybos apimtys atsispindi ir eksporto rodikliuose. Šių metų sausį-vasarį eksportas, atmetus naftos produktus, augo 5,5 proc., o atmetus dar ir Rusiją augo beveik 9 proc. Džiugina tai, kad eksportas labiausiai plečiasi į Lietuvai strategiškai svarbias Vakarų ir Šiaurės Europos rinkas, t. y., rinkas, į kurias eksporto plėtra yra tvariausia ir turi didžiausias ilgalaikes perspektyvas.
Perspektyvos – vis šviesesnės
Praėjusiais metais pagrindinis galvos skausmas Lietuvai buvo nuo kalno riedanti Rusijos ekonomika. Šiais metais neigiamas Rusijos poveikis jau bus mažesnis. Pirmiausia dėl to, kad šiai valstybei tenka jau mažesnė viso Lietuvos eksporto dalis – nebe 21 proc., kaip prieš dabartinę krizę Rusijoje, bet jau tik 13-14 proc.
Kita vertus, ir ekonomikos susitraukimas šiemet Rusijoje turėtų būti mažesnis nei 2015 m. Galutinis skaičius, kaip jau įprasta pastaruoju metu, priklausys nuo naftos kainos svyravimų. Jei naftos kaina išsilaikys panašiame lygyje kaip šiuo metu, t.y., ties 45 JAV dolerių už barelį riba, Rusijos laukia sąlyginai lengvas, 1-2 proc. ekonomikos susitraukimas.
Tuomet Lietuvos eksportas į Rusiją turėtų trauktis maždaug 10-15 proc. Tačiau naftos kainai pasiekus 59 JAV dolerius už barelį, Rusijos ekonomikai recesijos pavyktų išvengti, o Lietuvos eksportas į šią valstybę beveik nebesitrauktų.
Dėl mažėjančio nedarbo ir įsibėgėjančio atlyginimų augimo vartojimas ir šiais metais išliks pagrindiniu Lietuvos ekonomikos varikliu. Tačiau atsigaunantis eksportas taip pat bus vienas iš veiksnių, tempsiančių Lietuvos ekonomiką už ausų. „Danske Bank“ nekeičia Lietuvos ekonomikos augimo prognozių. Manome, kad 2016 m. BVP plėsis 2,8 proc., o kitąmet plėtra turėtų paspartėti iki 3,3 proc.
Rokas Grajauskas yra „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas
