Pagal šį rodiklį Lietuva ne tik tampa vienvalde lydere Baltijos šalyse, bet ir viena iš greičiausiai augančių ekonomikų visoje Europos Sąjungoje.
Laikinas augusių akcizų poveikis
Metų pradžioje Lietuvos ekonomikoje augo viskas, kas tik galėjo. Gamybos apimtys per pirmąjį ketvirtį augo 8 proc. Tiek pat augo mažmeninė prekyba, eksportas sausį-vasarį augo 6 proc. Priešingai nei visus 2015 m. ir didžiąją 2016 m. dalį, atsargų pokytis Lietuvos įmonėse šių metų pradžioje taip pat buvo teigiamas. Kitaip tariant, Lietuvos ekonomikoje pirmąjį ketvirtį susidarė itin palankios sąlygos sparčiam augimui.
Tačiau tokį tempą išlaikyti visus 2017 metus bus sudėtinga. Mažmeninę prekybą metų pradžioje į priekį stūmė augę alkoholinių gėrimų pardavimai. Gyventojai, laukdami akcizų didinimo kovo 1 d., skubėjo pasipildyti alkoholinių gėrimų atsargas. Tuo tarpu kitose Baltijos šalyse mažmeninės prekybos apimčių augimas metų pradžioje nėrė į dugną. Pagrindinė tai lėmusi priežastis – smarkiai išaugusi infliacija.
Infliacija yra padidėjusi ir Lietuvoje – pirmąjį šių metų ketvirtį ji siekė 3 proc. Todėl tikėtis tokio vartojimo augimo, kurį patyrėme praėjusiais metais ar šių metų pradžioje, vargu, ar galime. Nors šiemet ir toliau išsilaikys spartus atlyginimų augimas bei toliau augs užimtumas, išaugusi infliacija mažins vartotojų perkamąją galią. Dėl to vartojimo apimtys likusiais metų mėnesiais augs gerokai lėčiau, maždaug 3-4 proc.
Optimizmo daugiau nei pernai
Lietuvos eksportą šiemet teigiamai veikia ne tik atsistatančios eksportuojamų produktų kainos, bet ir gerėjanti ekonominė situacija eksporto rinkose. Pirmaisiais šių metų mėnesiais labiausiai, net 20 proc., augo Lietuvos eksportas į Rusiją. Rusijos ekonomikai lipant iš recesijos bei sustiprėjus rubliui, išaugo ir Rusijos vartotojų perkamoji galia. Tuo netrunka pasinaudoti Lietuvos prekybininkai, didesnius krovinių srautus į Rusiją fiksuoja ir transporto įmonės.
Šiemet turėtų atsigauti ir investicijos. Praėjusiais metais bendros investicijų apimtys Lietuvoje traukėsi, o pagrindinis veiksnys buvo vangiai įsibėgėjantis struktūrinės ES paramos paskirstymas. Išdžiūvusi ES paramos upė labiausiai kirto per statybų apimtis, tuo tarpu investicijos į įrangą augo 9 proc. Gamybinių pajėgumų panaudojimas šiuo metu Lietuvoje yra istorinėse aukštumose, o tai reiškia, kad paklausa investicijoms išlieka stipri. Todėl šiemet turėtų ne tik atsigauti investicijos į statybą, bet ir toliau augti technologinis įmonių atsinaujinimas.
Augančios įmonių investicijos augina ir bankų paskolų portfelius. Praėjusiais metais susitraukus ES paramai, šią spragą užpildė bankų finansavimas. Iš viso bankų paskolų portfelis praėjusiais metais augo 9 proc., pirmaisiais šių metų mėnesiais augimas buvo dar spartesnis – beveik 10 proc.
Kitaip tariant, seniai Lietuvos ekonomikoje turėjome tiek daug gerų žinių ir optimizmo. O tai leidžia tikėtis, kad ekonomikos augimas šiemet bus gerokai spartesnis nei praėjusiais metais. Manome, kad likusiais metų ketvirčiais, lyginant su pirmuoju ketvirčiu, augimo tempas šiek tiek sulėtės, tačiau išliks spartesnis nei praėjusiais metais. Iš viso šiemet tikimės 3,1 proc. ekonomikos augimo. Kitąmet augimas turėtų nežymiai sulėtėti ir siekti 3 proc.
Rokas Grajauskas yra „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas.
