Ūkio vežimą traukė vartojimas ir eksportas
Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos ekonomikos augimas įsibėgėjo – bendras 12 mėnesių rezultatas pasiekė 2,3 proc. Ūkio plėtrą itin skatino vidaus vartojimo augimas, nulemtas mažėjančio nedarbo ir didėjančių atlyginimų. Savo indėlį įnešė ir į užsienio klientus orientuoto verslo pasiekimai.
Žemos pridėtinės vertės prekių – ypač grūdų, rapsų, trąšų – eksportas pastaruoju metu traukėsi, tačiau augimą demonstravo baldų, optinių gaminių, vaistų gamintojai. Itin gerų rezultatų pasiekė paslaugų eksportuotojai. Paslaugų – informacinių technologijų, transporto, turizmo ir kt. – augimas praėjusiais metais viršijo 9 proc. Vis dėlto, paslaugos kol kas sudaro tik kiek daugiau nei penktadalį mūsų šalies eksporto. Tai yra kur kas mažesnis rodiklis, nei kitose Baltijos šalyse, todėl erdvės augimui dar matyti.
Rezultatą blogino investicijos ir atsargų mažinimas
Neigiamos įtakos ūkio augimui praėjusiais metais turėjo investicijų susitraukimas, kurį didele dalimi nulėmė pasibaigęs 2007-2013 m. ir dar neįsivažiavęs 2014-2020 m. ES finansinės perspektyvos lėšų panaudojimas. Taip pat – sparčiai mažėjusios įmonių atsargos, kurias galėjo paskatinti baimė dėl galimos krizės. Vis dėlto atsargų mažinimas praėjusių metų trečiąjį ketvirtį pasiekė dugną, o paskutinį ketvirtį pokytis jau buvo teigiamas ir leido ekonomikai augti kiek greičiau.
Šiemet ūkio augimas bus spartesnis
„Danske Bank“ prognozuoja, kad šiais metais Lietuvos BVP augs 3,1 proc. Kaip ir pernai, tam didelę įtaką darys vidaus vartojimas, kurį ir toliau skatins augantys atlyginimai. Dėl didėsiančio neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) algos turėtų augti beveik 9 proc. atskaičius mokesčius (tiesa, jas „apkramtys“ taip pat didėsianti infliacija). Šalies ekonomiką augins ir, oficialių šalies institucijų vertinimu, padvigubėsiantis ES lėšų panaudojimas. Tarp teigiamų veiksnių – ir toliau aukštyn judėsiantis paslaugų eksportas.
Vis dėlto, net ir įsibėgėjantis ekonomikos augimas Lietuvai dar neleidžia vytis Vakarų Europos. Norint siekti šio tikslo, ūkis turėtų paaugti po 4-5 proc. per metus. Spartesnio augimo receptas – švietimo reforma, darbo jėgos imigracija, talentų pritraukimas iš kaimynių šalių, mokesčių sistemos optimizavimas ir lengvata reinvestuojamam pelnui.
Komentaro autorius – Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas