Kai kurie paslaugų teikėjai vis tik nusprendė pasinaudoti euro įvedimu ir kainas pakėlė. Tačiau, kaip rodo estų ir latvių patirtis, ilgainiui jie bus priversti peržiūrėti užkeltas kainas.
Prekių ir paslaugų kainos išsiskyrė
2015 metais smigusi naftos kaina kartu su savimi nusitempė ir kitus energijos išteklius. Energetiniai produktai praėjusiais metais iš viso pigo 11 proc.: dujos pigo 14 proc., degalai – 12 proc., šiluma – 9 proc., elektra – 6 procentais.
Pagrindinio maisto produktų krepšelio kaina liko taip pat nežymiai traukėsi. Krito pieno ir mėsos, tačiau augo vaisių ir daržovių kainos. Iš viso maisto kainos traukėsi 1 proc. Reikia pridurti, kad maisto kainas statistikai skaičiuoja didesnėse parduotuvėse. Mėgstantys apsipirkti turguose, dėl maisto kainų pokyčių turbūt turi kitokią nuomonę. Kita vertus, esant alternatyvai, visuomet galima eiti apsipirkti ten, kur kainos mažesnės.
Gerokai greičiau nei nekilnojamojo turto kainos augusios nuomos kainos nėra pagrįstos jokiais fundamentaliais veiksniais ir iš esmės yra spekuliacinio pobūdžio.
Pakėlę kainas turės persigalvoti
Visiškai priešinga kainų dinamikos tendencija paslaugų sektoriuje, kur kainos praėjusiais metais augo beveik 4 proc. Štai restoranų, kavinių ir grožio salonų paslaugos vidutiniškai brango po maždaug 6 proc.
Tačiau gyvenantieji Vilniuje turėjo pastebėti, kad kai kuriuose restoranuose ir kavinėse kainos augo gerokai daugiau, o šių paslaugų kainos sostinėje jau beveik visiškai susilygino su kainomis Rygoje ar Taline.
Dar didesnį prieaugį fiksavo būsto nuomos kainos, kurios praėjusiais metais augo net 18 proc. Akivaizdu, kad gerokai greičiau nei nekilnojamojo turto kainos augusios nuomos kainos nėra pagrįstos jokiais fundamentaliais veiksniais ir iš esmės yra spekuliacinio pobūdžio.
Tokia kai kurių kainų nepagrįsto augimo tendencija nėra būdinga tik Lietuvai. Panašiai vyko ir Estijoje bei Latvijoje, gal tik Estijoje tai labiau pasireiškė būsto kainų, o Latvijoje įvairių paslaugų, tokių kaip restoranai ir kavinės kainų augimu. Tačiau abiejų šalių atveju tendencija vis tik buvo tokia, kad anksčiau ar vėliau toks nepagrįstas kainų augimas subliūkšdavo, tai yra, arba paslaugų teikėjai kainas turėdavo mažinti, arba ilgesnį laiką jų nekelti.
Priežastis čia paprasta – kainoms augant greičiau nei pajamoms, vartotojai pradeda tų prekių ar paslaugų mažiau vartoti, o tai ilgainiui verčia paslaugų teikėjus mažinti įkainius.
Kokios bus kainos 2016 metais?
Todėl 2016 metais paslaugų kainos turėtų augti nuosaikiau, kai kurios net koreguosis žemyn. Labiausiai tikėtina, kad tai įvyks būsto nuomos rinkoje. Kita vertus, įsibėgėjantis atlyginimų augimas, kuris 2016 metais jau turėtų priartėti prie 6 proc., išlaikys spaudimą paslaugų kainoms augti.
Nors mažai kas tikisi, kad naftos kainos išsilaikys dabartinėse žemumose, tačiau tuo pačiu nėra prielaidų manyti, kad naftos kainos turėtų ryškiau šoktelti į viršų.
Labiausiai tikėtinas scenarijus – naftos kainos pamažu judės į viršų ir šiais metais vidutiniškai kainuos 40-50 dolerių už barelį. Tai reikš, kad A95 markės benzinas nežymiai kils nuo dabartinės kainos iki maždaug 1,05-1,10 euro. Be to, 2016 metais keliais procentais turėtų išlikti pigesnė elektra bei šildymo kainos.
Bendra tendencija vis tik turėtų būti nežymus kainų augimas. 2016 metais infliacija jau turėtų būti teigiama ir siekti 1,1 procento.
Rokas Grajauskas yra „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas