„Danske Bank“ prognozuoja, kad metinė infliacija Lietuvoje 2015 m. sieks 1,3 proc., Latvijoje – 1,6 proc., Estijoje – 1,7 procento.
Pingančių energetinių produktų poveikis
Toli mažos infliacijos priežasčių ieškoti nereikia – pinganti nafta net ir Baltijos šalių ekonominio augimo laikotarpiu apsuko infliacijos rodyklę. 2014 m. pigo dauguma energijos išteklių ir produktų, pirmiausia – nafta, tačiau ne tik – pastaruoju metu pigo ir dujos, degalai, šildymas bei elektra. Iš viso energijos produktai Baltijos šalyse 2014 m. pigo atitinkamai 3,6 proc. Lietuvoje, 1,7 proc. Latvijoje ir 3,9 proc. Estijoje.
Pigusios energijos efektas Baltijos šalyse siekė 0,5-0,8 proc. punkto. Jei nevertintume energijos išteklių pigimo, infliacija Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje 2014 m. būtų buvusi atitinkamai 1, 1,2 ir 1,3 proc. Tikėtina, kad pirmoje metų pusėje naftos kaina gali dar šiek tiek kristi ir artėti prie 40 dol. už barelį ribos. Žemoms naftos kainoms užsilaikius, ekonomistams gali tekti peržiūrėti šių metų infliacijos prognozę.
Lietuvos statistikos departamentui paskelbus gruodžio infliacijos duomenis, paaiškėjo, kad vidutinė infliacija Lietuvoje 2014 m. siekė 0,1 proc. Šiemet prognozuojamas infliacijos tempo atsitiesimas iki 1,3 proc., o kitąmet – iki 2 procentų.
Baltijos šalyse – panašios tendencijos
Lietuvos statistikos departamentui paskelbus gruodžio infliacijos duomenis, paaiškėjo, kad vidutinė infliacija Lietuvoje 2014 m. siekė 0,1 proc. Šiemet prognozuojamas infliacijos tempo atsitiesimas iki 1,3 proc., o kitąmet – iki 2 procentų.
Latvijoje, kurioje prieš euro įvedimą buvo apskritai sustojęs kainų augimas – infliacija Latvijoje 2013 m. siekė 0 proc., taip pat prognozuojamas spartesnis kainų augimas. 2015 m. infliacija Latvijoje turėtų siekti 1,6 proc., 2016 m. – 2,3 proc. Praėjusių metų sausio-lapkričio mėnesiais Latvijoje fiksuota 0,7 proc. infliacija.
Estijoje, kurioje infliacija 2014 m. buvo 0,4 proc., kainos taip pat kils šiais ir kitais metais. 2015 m. prognozuojama 1,7 proc., o 2016 m. – 2,1 proc. infliacija.
Prisideda ir kiti veiksniai
Svarbu pastebėti, kad prie žemesnių infliacijos tempų Baltijos šalyse prisideda ir kiti veiksniai – pavyzdžiui, žema infliacija euro zonoje, su kuria yra susijusi maždaug pusė visos Baltijos šalių prekybos.
Naujausi duomenys rodo, kad gruodžio mėnesį euro zonoje pirmą kartą nuo krizinių 2009 m. fiksuotas 0,2 proc. metinis kainų kritimas. Jei Europos centrinis bankas nesiims patikimų kiekybinio skatinimo priemonių, „Danske Bank“ prognozuoja, kad infliacija euro zonoje išliks neigiama tris 2015 m. ketvirčius ir pradės augti tik paskutiniajame metų ketvirtyje.
Kita vertus, kol spaudimas žemai infliacijai yra nulemtas pigių žaliavų Lietuvoje, kaip ir euro zonoje, tai sveika ekonomikai – realiosios gyventojų pajamos auga, taip skatindamos vartojimą ir vidaus rinkos augimą.
Vartotojų nuotaikos Lietuvoje, nepaisant nedarbo mažėjimo ir atlyginimų augimo, kol kas turėtų išlikti panašiame lygyje.
„Danske Bank“ laikosi prognozės, kad pagrindinis Lietuvos ekonomikos variklis šiais metais bus augsianti vidaus paklausa. Tikimasi, kad realus BVP Lietuvoje 2015 m. augs 2,7 proc., Latvijoje – 2,9 proc., Estijoje – 2,3 procento.
Rokas Grajauskas yra „Danske Bank“ analitikas Baltijos šalims
