Mažiau nei prognozuota
Rusijos statistikos tarnyba „Rosstat“ pranešė, kad Rusijos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, traukėsi 1,9 proc. Tai buvo gerokai mažesnis susitraukimas nei rinkoje tikėjosi analitikai, kurie prognozavo 2,6 proc. nuosmukį. Net Rusijos ekonomikos ministerija prognozavo 2,2 proc. BVP smukimą.
Rusijos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, traukėsi 1,9 proc. Tai buvo gerokai mažesnis susitraukimas nei rinkoje tikėjosi analitikai.
Rusijos ekonomiką pirmąjį ketvirtį smukdė du pagrindiniai veiksniai. Pirmas – tai 44 proc., palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, nuvertėjęs rublis, kurį žemyn tempė beveik tiek pat atpigusi nafta.
Antras veiksnys – tai itin agresyvi Rusijos centrinio banko politika stipriai pakeliant palūkanų normą šalyje.
Pingant rubliui, smarkiai šoktelėjo ir infliacija, kuri pirmajame ketvirtyje siekė 16 proc. Aukšta infliacija savo ruožtu mažino realiąsias gyventojų pajamas ir vartojimą, kurie pirmąjį ketvirtį susitraukė atitinkamai 8 ir 7 proc. Tuo tarpu centrinio banko smarkiai užkelta palūkanų norma kirto investicijoms, kurios pirmąjį ketvirtį smuko 6 proc.
Kita vertus, nuvertėjęs rublis bei smarkiai pabrangusios užsienio prekės gaivino vietinę gamybą. Nepaisant krizės ir vartojimo smukimo, vietinės kilmės produkcija Rusijoje pirmąjį ketvirtį augo 1 procento.
Rublis kyla į viršų
Svarbiausias veiksnys, leidęs Rusijai išvengti gilesnio nuosmukio, buvo atsparumą demonstravęs rublis, kuris kovo pabaigoje jau kainavo daugiau nei praėjusių metų pabaigoje.
Iš viso nuo metų pradžios rublis dolerio atžvilgiu jau spėjo pabrangti 22 proc., o euro atžvilgiu net 31 proc.
Iš viso nuo metų pradžios rublis dolerio atžvilgiu jau spėjo pabrangti 22 proc., o euro atžvilgiu net 31 proc.
Tai lėmė tiek augusi naftos kaina, kuri išlieka pagrindiniu veiksniu rublio svyravimams, tiek ir pastaruoju metu apstojęs kapitalo nutekėjimas iš Rusijos.
Pirmame ketvirtyje iš Rusijos „pabėgo“ 33 mlrd. JAV dolerių kapitalo, o tai buvo gerokai mažiau nei 73 mlrd. JAV dolerių paskutiniajame praėjusių metų ketvirtyje. Pirmieji ženklai rodo, kad antrąjį ketvirtį kapitalo srautai stabilizavosi.
Tą galime matyti ir iš nustojusių mažėti Rusijos užsienio valiutos atsargų, kurios žemiausią tašką pasiekė balandžio viduryje, kuomet siekė 351 mlrd. JAV dolerių. Nuo to laiko užsienio valiutos atsargos kiek atsistatė ir gegužės pirmoje pusėje jau sudarė 359 mlrd. JAV dolerių. Iš viso nuo praėjusių metų birželio atsargos susitraukė 125 mlrd. JAV dolerių.
Ko laukti?
Geopolitinei situacijai stabilizavusis bei sumažėjus tikimybei, kad Vakarai įves papildomas sankcijas Rusijai, kapitalas pamažu pradėtų grįžti į Rusiją. Bent jau vietinis kapitalas, kuris per pastaruosius metus bėgo išgąsdintas aštrėjančios konfrontacijos su Vakarais.
Žvelgiant iš ekonominės perspektyvos, Lietuvai Rusijos atsigavimas būtų naudingas.
O auganti naftos kaina ir toliau stiprintų rublį. Rublio stiprėjimas mažintų infliaciją, keltų vartotojų perkamąją galią bei leistų centriniam bankui greičiau mažinti palūkanų normą. Tai savo ruožtu atstatytų smukusias investicijas bei leistų pamažu stotis ant kelių parklupdytai Rusijos ekonomikai.
Žvelgiant iš ekonominės perspektyvos, Lietuvai Rusijos atsigavimas būtų naudingas. Tai leistų bent iš dalies atstatyti eksportą į šią šalį, kuris pirmąjį šių metų ketvirtį traukėsi net 34 procentus. Rusijos atsigavimas suteiktų daugiau užtikrintumo Lietuvos įmonėms, kurios pastaruoju buvo pristabdžiusios investicijų projektus dėl paaštrėjusios geopolitinės įtampos.
Rokas Grajauskas yra „Danske Bank“ Baltijos šalių analitikas
