Atlyginimai sparčiausiai auga privačiame sektoriuje
Statistikos departamento duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, darbo užmokestis prieš mokesčius Lietuvoje augo 7,2 proc. Augimas atskaičius mokesčius buvo 1,1 procentinio punkto didesnis – jį nulėmė šiemet nuo 200 iki 310 eurų kilstelėtas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Tiesa, privačiajame sektoriuje atlyginimų augimas buvo kiek spartesnis nei visame šalies ūkyje ir siekė 8,1 proc.
Apklausų duomenimis, kitąmet algas darbuotojams kelti ketinančių įmonių skaičius bus dar didesnis nei šiemet.
Trečiąjį ketvirtį atlyginimai sparčiausiai augo IT sektoriuje. Būtent šiame sektoriuje jau keleri metai iš eilės stebimos vis didėjančios žirklės tarp specialistų paklausos ir pasiūlos. Kiti sektoriai, kuriuose atlyginimų augimas buvo spartesnis, – tai finansai, kasyba, žemės ūkis, prekyba.
Įtampa darbo rinkoje tik didės
Pagrindinis mechanizmas, pastaruoju metu stumiantis atlyginimus į viršų, yra vis mažėjantis bedarbių skaičius, kitaip tariant – besitraukianti darbo pasiūla bei tuo pat metu vis labiau auganti paklausa darbo jėgai. Ieškoti naujų darbuotojų įmones skatina didėjantis ekonominis aktyvumas ir gerėjantys lūkesčiai. Veiklos apimtis planuoja didinti tiek eksportuojančios, tiek ir į vidaus rinką besiorientuojančios įmonės.„Danske Bank“ prognozuoja, kad atlyginimų augimas kitąmet bus nežymiai spartesnis nei šiemet ir sieks 8,4 proc. prieš mokesčius, o juos atskaičius bus procentiniu punktu didesnis. Tam įtakos turės nuo kitų metų iki 380 eurų kylantis NPD.
Visa tai reiškia, kad spaudimas atlyginimams augti tik didės. Atlyginimų augimą kitąmet leidžia prognozuoti ir verslo nusiteikimas. Apklausų duomenimis, kitąmet algas darbuotojams kelti ketinančių įmonių skaičius bus dar didesnis nei šiemet.
Infliacinės spiralės rizika
Šiuo metu darbo rinkoje susiklosčiusi situacija iš dalies primena tai, ką stebėjome maždaug 2005 metais – nedarbo lygis ir atlyginimų augimas tuomet buvo panašus kaip dabar. Tačiau per kitus dvejus metus – 2006, 2007 metais – visu tempu įsisuko infliacinė spiralė, kuomet krentant nedarbui spaudimas didinti atlyginimus didėja, tai stumia į viršų infliaciją, auganti infliacija savo ruožtu prisideda prie atlyginimų augimo ir t.t. Jau 2006 m. pabaigoje atlyginimų augimas siekė 20 proc., infliacija taip pat šovė į viršų
Sumažinti infliacinės spiralės riziką galime mes visi – įmonės, vartotojai, bankai, taip pat ir valdžios sektorius. Svarbiausia – nepasiduoti emocijai, kad viskas ir vėl turėtų augti dviženkliais skaičiais – atlyginimai, kainos, kreditavimas, valdžios išlaidos. Kai kurių nuo valstybės finansavimo priklausančių socialinių grupių reikalavimai didinti atlyginimus 30 ar daugiau proc. primena būtent tokią emociją.
Prie įtampos darbo rinkoje mažinimo valdžia turėtų prisidėti ir šalindama butelio kaklelius darbo rinkoje. Pagrindinis uždavinys čia tenka švietimo sistemai, atsakingai už įgūdžių ir kompetencijų pasiūlą rinkoje. Jau minėtas IT sektorius yra puikus to pavyzdys. Tačiau, kaip parodė „Danske Bank“ užsakymu atlikta įmonių apklausa, pagrindinis trukdis verslo plėtrai regionuose yra būtent darbuotojų trūkumas. Tik regionuose labiausiai trūksta ne IT specialistų, o technines, inžinerines specialybes turinčių darbuotojų. Spaudimą nepamatuotam atlyginimų augimui sumažintų ir didesnė imigracija iš Lietuvai kultūriškai artimų šalių, tokių kaip Ukraina.
Artimiausiais metais apie kaistančią darbo rinką girdėsime vis daugiau. Problemos aktualumą didins ne tik mažėjantis nedarbas, bet ir vis aktyvesnė vidaus paklausa bei įsibėgėjantis verslo ciklas pagrindinėse eksporto rinkose. Geresnės pamokos nei laikotarpis prieš 2008-2009 m. krizę vargu, ar būtų galima surasti. Todėl dabar svarbiausia – nekartoti anuomet padarytų klaidų.
Rokas Grajauskas yra „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas.
