Taip pat nurodoma, kad kai kurios valstybės tai bandė, tačiau vėliau atsisakė. Tiesa, Estija yra išimtis iš taisyklės, nes ji tai daro ir įrodo, kad e.balsavimas gali veikti.
Aš norėčiau argumentuoti, ne kodėl e.balsavimas yra reikalingas, bet – kam jis yra reikalingas.
Visų pirma, e.balsavimas yra reikalingas užsienio lietuviams, kurių balsavimo procedūra yra sudėtingesnė už balsuojančiųjų Lietuvoje. Jie privalo registruotis Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje ir nurodyti, kokį balsavimo būdą renkasi – paštu ar per Lietuvos ambasadą ar konsulatą.
Problema yra su tais Lietuvos Respublikos piliečiais, kurie negali pasiekti ambasados ar konsulato, o paštas veikia taip lėtai, kad laiku neatkeliauja rinkėjo balsas. Laiškai kainuoja, o rinkėjams reikia stovėti eilėse prie ambasados ar konsulato. Ambasados ar konsulato darbuotojams reikia mokėti atlyginimą už darbą balsavimo komisijose.
Visų pirma, e.balsavimas yra reikalingas užsienio lietuviams, kurių balsavimo procedūra yra sudėtingesnė už balsuojančiųjų Lietuvoje.
Antra, Lietuvoje yra judėjimo negalią turinčių žmonių, kuriems patekti į rinkimų apylinkes būna sunku – pavyzdžiui, rinkimų apylinkė yra antrame aukšte, nėra užvažiavimų į balsavimo patalpą, balsavimo kabina per siaura įvažiuoti su vežimėliu arba informacija kabo stovinčio žmogaus akių lygyje.
Trečia, e.balsavimas galėtų pakeisti balsavimą paštu (sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos, globos įstaigose, kariniuose daliniuose ir kt.) ir balsavimą namuose (sveikatos būklė neleidžia atvykti, vyresni nei 70 metų), kurių metu yra balsuojama vokais, o po to tie vokai išvežiojami po visas Lietuvos rinkimų apylinkes rinkimų dieną. Kainuoja vokai ir transportas, mokamas atlyginimas. Ligoniai ir vyresnio amžiaus piliečiai galėtų balsuoti savo lovose, o ne stovėti varginančiose eilėse rinkimų apylinkėse, o ir eilės tikriausiai sumažėtų.
E.balsavimą galima būtų įteisinti tik tam tikroms socialiai jautrioms rinkėjų grupėms, kuriems balsavimo procedūra yra apsunkinta. Taip būtų išbandyta e.balsavimo sistema ir atsirastų visuomenės palaikymas. Galbūt eksperimento tvarka būtų galima vykdyti e-balsavimą atskirose savivaldybėse.
Viena priemonių e.balsavimo saugumui užtikrinti – išankstinė registracija. Asmuo registruojasi balsavimui internetu iš anksto ir nurodo savo kompiuterio IP adresą. Taip būtų sudaromi iš anksto internetu balsuosiančių asmenų sąrašai ir būtų žinomas tikslus internetu balsuojančiųjų skaičius.
Viena priemonių e.balsavimo saugumui užtikrinti – išankstinė registracija. Asmuo registruojasi balsavimui internetu iš anksto ir nurodo savo kompiuterio IP adresą.
Galbūt e.balsavimo metu galėtų būti prašoma sistemoje padaryti ir balsavusiojo nuotrauką (su kompiuteryje įmontuota kamera). Galbūt e.balsavimui galėtų būti skirtas rinkimų komisijos kompiuteris, kuriuo galėtų pasinaudoti paštu balsuojantys rinkėjai.
Neabejoju, kad e.balsavimas suteikia daug daugiau galimybių ir pasirinkimo. Saugumas nėra savaime atsirandantis dalykas, tačiau rizikas galima valdyti.
Jau dabar Vyriausioji rinkimų komisija turi informacinės sistemos modulį AIKIS, kurio pagalba bus galima paremti kandidatus savo parašais ateinančiuose 2015 m. kovo 1 d. Savivaldybių tarybų rinkimuose. Tai yra alternatyva popieriniams parašų rinkimo lapams. Tik nuo mūsų priklauso, ar mes norėsime pasinaudoti esamomis technologinėmis galimybėmis ir norint pagauti vilką, vis tiek reikės eiti į mišką.
Rokas Stabingis yra Vyriausiosios rinkimų komisijos narys