Kodėl Lietuvos visuomenė supranta, koks svarbus šaliai yra zoologijos sodas, o tie, kurie turi tiesioginę galimybę įgyvendinti šio respublikinės svarbos objekto renovacijos projektą, rūpinasi visai kitais dalykais?
Manau, turiu teisę paklausti tiesiai šviesiai. Kokią asmeninę iniciatyvą projektui „Pirk dramblį“ parodė Kauno meras Andrius Kupčinskas? Kokių apskritai veiksmų jis ėmėsi, kad pagerintų nuolat prastėjančią Kauno zoologijos sodo padėtį? Situacijos rimtumą puikiai iliustruoja tai, kad pernai Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacija panaikino Kauno zoologijos sodo, kaip visateisio nario statusą.
Kokią asmeninę iniciatyvą projektui „Pirk dramblį“ parodė Kauno meras Andrius Kupčinskas? Kokių apskritai veiksmų jis ėmėsi, kad pagerintų nuolat prastėjančią Kauno zoologijos sodo padėtį?
Zoologijos sodą remia visi: studentai, sportininkai, verslininkai, mokyklos, net vaikų darželiai – visi, tik ne Kauno savivaldybė.
Kol Lietuvos gyventojai aukoja, Kauno valdžios vyrai žaidžia viešųjų ryšių žaidimus. Vienas vidury miesto pilasi vandeniu, kitas – glosto gražuolių konkurso dalyves, trečiasis – matuojasi milinę Rukloje, ir visi kone specialiai neleidžia zoologijos sodui išspręsti didžiausių savo problemų. Logika aiški: svarbiausi – turintieji balso teisę, o nebylūs zebrai ir žirafos jau kaip nors išgyvens.
Negana to, kad nepadeda, Kauno savivaldybė kone tyčia trukdo zoologijos sodo siekiams gauti lėšų iš kitų šaltinių. Pernai Aplinkos ministerijoje buvo parengta Lietuvos zoologijos sodo atnaujinimo galimybių studija, kurioje buvo numatyta pertvarkyti zoologijos sodą taip, kad lankytojų srautas būtų užtikrintas ištisus metus, o pats žvėrių parkas taptų moderniausiu Baltijos valstybėse.
Kauno savivaldybė prie šios studijos rengimo neprisidėjo, nors planuojamos 42 mln. litų investicijos iš Europos Sąjungos fondų būtų labai svarbios ir pačiam miestui. Užuot parėmęs zoologijos sodo atnaujinimo projektą ir ieškojęs būdų, kaip kuo greičiau pradėti jį įgyvendinti, Kauno meras net grasino netvirtinti detaliojo plano, ir nedaug trūko, kad projektą būtų visai sužlugdęs.
Laimei, kažkas sugebėjo A.Kupčinską įtikinti, kad kenkdamas zoologijos sodui jis pakenks ir miestui. Detalusis planas šių metų vasario mėnesį buvo patvirtintas ir atsirado vilties, kad zoologijos sodas galės būti atnaujintas.
Zoologijos sodą iš Kauno reikia atimti. Taip kaip atimami vaikai iš jais nesirūpinančių ir skriaudžiančių tėvų.
Tačiau kyla klausimas, ar Kaunui jo iš tiesų reikia? Tiek buvusio, tiek esamo mero A.Kupčinsko ir jo aplinkos elgesys rodo, kad požiūris nesikeičia. Tad ar ne laikas šį klausimą spręsti iš esmės?
Jei Kaunui zoologijos sodas nereikalingas, tai dar nereiškia, kad jo nereikia Lietuvai. Ir gal vietoje rekonstrukcijos plano turėtume svarstyti apie perkėlimo planą?
Kalbu be užuolankų. Zoologijos sodą iš Kauno reikia atimti. Taip kaip atimami vaikai iš jais nesirūpinančių ir skriaudžiančių tėvų. Ir atiduoti į rankas tų, kurie jį mylėtų, puoselėtų ir rūpintųsi. Kuriems jis nebūtų našta.
Vilniečiai mielai priimtų zoologijos sodo gyventojus. Taip, dėl to nukentės niekuo dėti kauniečiai. Tačiau jie greitai susitaikys su netektimi, kai atvykę į Vilnių pamatys, kad jų numylėtiniai gyvena patogiuose ir erdviuose voljeruose bei kasdien gauna daug ir įvairaus maisto, žiemą nešąla, o vasarą – neperkaista. Ir Lietuvos zoologijos sodas pagaliau taps toks, koks ir turėtų būti. Toks, kuriam nebereikės jokių paramos projektų.
Rolandas Skaisgirys yra verslininkas, prodiuseris