Skaidrumas, visų pirma, reiškia atvirą, suprantamą ir aiškią informaciją, antra, įsiklausymą į gyventojų nuomonę bei naudingiausių sprendimų ieškojimą kartu. Skaidrumas yra vienas pagrindinių gero valdymo požymių bet kokiame kontekste, įskaitant ir savivaldą.
ES projektų įgyvendinimo struktūra užtikrina aukštą skaidrumo lygį savivaldybių viduje. Pirmiausia tai lemia vienasmenių sprendimų nebuvimas – nei meras, nei tarybos nariai negali priimti sprendimų po vieną. Bet kuriam su ES projektais susijusiam ar kitam finansiniam klausimui reikalingas tarybos balsavimas, atsižvelgiama ir į bendruomenių atstovų pasiūlymus.
Išklausyti gyventojų atstovus itin svarbu todėl, kad jų balsas aiškiausiai perduoda visuomenės poreikius. Svarbu, kad kiekviena investicija neštų aiškią naudą ir nei viena jų nebūtų tik našta biudžetui. Todėl dar projekto planavimo stadijoje įsigilinama į vietos bendruomenės aktualijas ir ieškoma naudingiausio gyventojams sprendimo.
Savivaldybėms skaidrumas turėtų rūpėti, nes skaidria vietos valdžia gyventojai pasitiki labiau, o didesnis pasitikėjimas skatina ekonomikos augimą, leidžia gerinti gyvenimo kokybę ir verslo sąlygas.
Norintiems sekti projektų eigą turi būti sudarytos visos galimybės. Be to, Lietuvoje egzistuoja griežta ES lėšomis įgyvendinamų projektų priežiūros ir kontrolės sistema. Tačiau turint omenyje, kad savivaldybių kaip viešųjų įstaigų pagrindinis tikslas yra siekti visuotinės gerovės, skaidrumas neturėtų apsiriboti savivaldybės ar prižiūrinčių institucijų sienomis ar aktyviausiais bendruomenės gyventojais. Todėl ir svarbu ieškoti būdų, kaip tiesiogiai apie projektus, jų įgyvendinimą papasakoti gyventojams, dar svarbiau – užmegzti su jais dialogą.
Kodėl visa tai reikalinga? Savivaldybėms skaidrumas turėtų rūpėti, nes skaidria vietos valdžia gyventojai pasitiki labiau, o didesnis pasitikėjimas skatina ekonomikos augimą, leidžia gerinti gyvenimo kokybę ir verslo sąlygas.
Kiekvienas demokratinis procesas turi būti kuo skaidresnis, o to turime siekti laikydamiesi informacijos prieinamumo, jos išsamumo ir, be abejo, patikimumo principų. Tokiu būdu atsiskaitoma ne tik institucijoms, bet ir tiesiogiai gyventojams. Pastariesiems sudaromos sąlygos domėtis ir sužinoti, kaip ir kur ES lėšos panaudojamos jų aplinkoje.
Tačiau, kad vyktų dialogas, svarbu kalbėti apie tai, kas įdomu ir aktualu gyventojams. Tai daryti padeda viena iš naujausių iniciatyvų, skatinančių ES projektų vykdytojų, tarp jų ir savivaldybių bei gyventojų bendradarbiavimą, – skaidrumo iniciatyva „Jonvabaliai“. Ši iniciatyva skatina ES projektų vykdytojus burtis į vieną tinklą, patogiai ir suprantamai pateikti gyventojams aktualią informaciją, kur nukeliauja ES pinigai.
Iniciatyvos tinklalapyje gyventojai gali sužinoti, kiek pinigų buvo sumokėta už parke atsiradusį naują suoliuką, kiek kainavo gatvės atkarpos išasfaltavimas, kokios įmonės teikė paslaugas, ar valdomos korupcijos rizikos ir t. t.
Aktyviai iniciatyvos „Jonvabaliai“ galimybėmis besinaudojančios savivaldybės rodo didelį tokios iniciatyvos poreikį. Ne valstybės institucijoms, o tiesiogiai gyventojams parodyti, kur ir kaip buvo panaudotos ES lėšos, iki šiol buvo sudėtingiausia. Belieka tikėtis, kad gyventojai naudosis naujuoju įrankiu ir tai priims kaip galimybę patiems didinti ES investicijų panaudojimo skaidrumą.
Roma Žakaitienė yra Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė
