Ikikriziniu laikotarpiu šalyje augo tiek darbuotojų atlyginimai, tiek darbo našumas, o svyravimai tarp abiejų rodiklių buvo nedideli. Tiesa, prieš pat prasidedant krizei, atlyginimai ėmė kilti sparčiau nei darbo našumas. Įmonės nespėjo susivokti, kaip stipriai per trumpą laiką sumažėjo darbo produktyvumas, todėl atlyginimai išliko pakankamai aukštame lygyje. Nesugebėjimas greitai įvertinti pasikeitusios situacijos lėmė suprastėjusį įmonių našumą ir gebėjimą konkuruoti vidaus ir išorės rinkose.
Darbo našumas krizės laikotarpiu dugną pasiekė 2009 metais, kai per vienerius metus smuko daugiau nei 20 proc. Atlyginimai per tą patį laikotarpį sumažėjo perpus mažiau. Galiausiai, siekdamos išlikti konkurencingos, įmonės ėmė ieškoti sprendimų, domėtis eksporto galimybėmis ir sugebėjo pakelti savo produktyvumo lygį.
Pastaruoju metu jau stebime priešingą vaizdą, kai darbo našumo augimas viršija atlyginimų augimą. Tačiau sveikam ekonomikos vystymuisi yra būdinga tai, kad abu rodikliai judėtų ta pačia kryptimi ir panašiu tempu. Priešingu atveju, negaudami tinkamo atlygio už atliktą darbą, žmonės bus nepatenkinti, darbo ieškos kitose įmonėse ar netgi rinksis emigranto dalią.
Darbo užmokesčio dalis BVP išsivysčiusiose vakarų Europos šalyse ženkliai viršija Lietuvoje esamą lygį. Dabartinė situacija, kai darbo užmokesčio dalis BVP, produktyvumui didėjant, krenta yra ekonomiškai neteisinga. Racionaliausia ekonomika yra tuomet, kai atlyginimai sudaro maždaug pusę viso BVP.
Lietuvoje šiuo metu darbuotojų atlyginimai sudaro mažiau nei 40 proc. viso BVP. Iš vienos pusės tai rodo, kad šalies įmonės dirba produktyviai.
Tačiau iš kitos pusės – privatūs verslai, norėdami kompensuoti per krizę patirtus nuostolius, nėra suinteresuoti sparčiai didinti darbo užmokestį, nors darbo našumo augimas yra spartus. Vis dėlto, galima daryti prielaidą, kad darbuotojų atlyginimai taip pat galėtų augti.
Tokia situacija stebima ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje geriau išsivysčiusių Europos šalių, todėl čia privalomas bendras politikų ir verslininkų sutarimas siekiant visapusiško augimo – tiek ekonomikos, tiek ir žmonių gerovės. Geriausias įrankis tam yra mėnesinės algos susiejimas su darbo našumo pokyčiu – ir kai našumas auga, ir kai jis krenta.
Didesnės algos – daugiau pinigų į valstybės biudžetą
Maža to, atlyginimo kėlimas turėtų ir kitų teigiamų pasekmių šalies ekonomikai. Pirmiausiai, prisidėtų prie emigracijos mažinimo. Taip pat – skatintų žmonių norą grįžti į Lietuvos darbo rinką, mat iki šiol socialinės išmokos bedarbiams nedaug skyrėsi nuo minimalios algos ir dažnas susimąstydavo, ar apskritai verta dirbi. Be to, pakėlus atlyginimus, padidėtų gyventojų perkamoji galia, kartu ir vartojimas, galimybės taupyti ateičiai, o dalis jų uždirbtų bei išleistų pinigų per mokestinę sistemą sugrįžtų į šalies biudžetą.
