Darbuotojo įspėjimo terminas gali būti sutrumpintas, jei abi šalys dėl to susitaria. Jeigu darbuotojas atleidžiamas nepasibaigus įspėjimo terminui, jis gali kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą (priklausomai nuo reikalavimų – į Valstybinę darbo inspekciją (VDI) arba teismą) su atitinkamais reikalavimais, pavyzdžiui, pripažinti atleidimą neteisėtu arba nukelti atleidimo datą, kai turėjo pasibaigti įspėjimo terminas pagal darbo kodeksą ir kitais reikalavimais, kurie gali būti susiję.
Tačiau akivaizdu, kad sprendimas stabdyti verslą ir uždaryti parduotuves „negimė“ dėl to, kad įmonei puikiai finansiškai sekasi. Tai dažniausiai rodo įmonės nesugebėjimą ar negalėjimą vykdyti finansinių įsipareigojimų, o to tikėtina pasekmė – įmonės bankrotas. Paskelbus įmonei bankrotą, įsijungia kiti mechanizmai – darbuotojai yra atleidžiami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir tampa kreditoriais bankroto byloje, taip įgydami galimybę atgauti jiems nesumokėtą atlygį bankroto procese, be to jie įgyja teisę gauti išmokas iš garantinio fondo.
Žiniasklaidoje pasklido „Fresh market“ darbuotojų komentarai, kad darbuotojams patiems siūloma palikti įmonę, parašant prašymą atleisti juos iš darbo.
Susiklosčius situacijai, kuomet darbdavys negali vykdyti įsipareigojimų ir nori nutraukti darbo sutartį, o darbo sutarties nutraukimas, išmokant išeitines išmokas, dar labiau pablogintų darbdavio padėtį, natūralu, kad darbdaviai šių nuostolių stengiasi išvengti ir su darbuotojais rasti kitą išeitį kaip galėtų nutraukti darbo santykius. Labai svarbus klausimas – kokiais būdais ir priemonėmis darbdaviai šio tikslo bando pasiekti? Ar versdami ir spausdami darbuotojus, ar su jais motyvuotai ir aiškiai kalbėdami, nenuslepiant jokios informacijos ir leidžiant jiems laisva valia priimti sprendimą.
Darbuotojui išėjus savo noru, parašius prašymą, išmokamas darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, tačiau darbuotojas praranda išeitinę kompensaciją. Jeigu darbuotojas nenori išeiti savo noru, gali nesutikti su darbdavio pasiūlymu parašyti prašymą, o jeigu parašė prašymą, esant psichologiniam spaudimui ir verčiamas darbdavio, jaučiasi neteisingai atleistas – tokį atleidimą gali ginčyti teisme. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad jeigu darbuotojas pateikė prašymą išeiti iš darbo savo noru, jis turi dirbti įmonėje 14 d.d (nebent bendru susitarimu su darbdaviu sutariamas trumpesnis terminas). Darbdaviui nesilaikant šių terminų (pavyzdžiui, įforminant išėjimą iš darbo ankščiau, negu priklauso), darbuotojas turi teisę kreiptis į VDI dėl atleidimo termino perkėlimo.
Kuomet darbdavys siūlo darbuotojui užbaigti darbo santykius kitomis sąlygomis nei priklauso pagal įstatymą, teisingiausias kelias tiek darbuotojui, tiek darbdaviui būtų pasirašyti bendrą susitarimą nutraukti darbo sutartį. Darbo kodekse tai numatyta kaip atskiras darbo sutarties nutraukimo pagrindas. Šiame susitarime turėtų būti aptartos sutarties nutraukimo sąlygos, atsiskaitymo terminai, išeitinių išmokų dydžiai ir kt. abiems šalims priimtinos darbo sutarties nutraukimo sąlygos. Tiek darbuotojas, tiek darbdavys turi teisę nesutikti nutraukti darbo sutartį bendru susitarimu, jeigu nesutariama dėl sąlygų.
Rūta Didikė yra „Magnusson ir partneriai“ advokatė
