LSS atliktas tyrimas yra puiki iniciatyva bei pavyzdys, jog studentų gerovė psichologiniu aspektu sulaukia vis daugiau dėmesio. Jau ne tik specialistai, tačiau ir patys studentai kalba apie tai, jog reikalingas didesnis dėmesys ir iniciatyvumas studentų psichinės sveikatos stiprinimui.
Skirtingos streso rūšys
Tapimo ir buvimo studentu procesai neatsiejami nuo daugybės pokyčių per santykinai trumpą laikotarpį. Kiekvienas pokytis yra streso būseną sukeliantis veiksnys, tačiau tam tikras streso lygis yra natūralus ir netgi būtinas norint mobilizuoti turimus resursus, sutelkti jėgas iššūkių įveikimui, išsikeltų tikslų siekimui. Tokiu atveju kalbame apie eustresą – teigiamą stresą.
Priešingą poveikį turi distresas – neigiamas stresas, kuris gali turėti neigiamų pasekmių emocinei ir fizinei sveikatai. Kraštutiniu atveju gali pasireikšti depresija ar kiti emociniai sunkumai, nemiga, apetito pokyčiai.
Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, LSS atliktu tyrimu ir kasdiene praktika galima teigti, kad dažniausiai studentai išsako nusiskundimus dėl patiriamos įtampos, padidėjusiu nerimo lygiu, susidūrimu su depresija. Pagrindiniai rizikos veiksniai psichinei sveikatai ir gerovei yra ilgalaikė įtampa bei stresas, sveikatai nepalanki gyvensena, darbo-poilsio režimo disbalansas.
Nemiga išties yra svarbus aspektas – moksliniai tyrimai atskleidžia sąsajas tarp emocinės būsenos ir miego kokybės. Prasta miego kokybė gali prisidėti prie emocinių sunkumų ir atvirkščiai, esant emociniams sunkumams, vienas iš simptomų taip pat gali būti pablogėjusi miego kokybė, atsiradusi nemiga.
Apetito pokyčiai (padidėjimas, sumažėjimas, nervinio valgymo epizodai) glaudžiai siejasi su emocine būsena. Kita vertus, esama ir atvejų, kai jau kalbama ne apie apetito pokyčius, bet apie valgymo sutrikimus (nervinę anoreksiją ar bulimiją), tačiau dažniausiai šių sutrikimų pradžia siejama su paauglystės laikotarpiu ir labiau atspindi neišspręstų psichologinių sunkumų tąsą.
Ką daryti, jog situacija gerėtų?
Pagrindinis vaidmuo tenka bendrai psichikos sveikatos stiprinimo politikai valstybiniu lygiu, integruojant psichologinės pagalbos strategijas visuose švietimo sistemos lygmenyse: darželiuose, mokyklose ir universitetuose. Ypač svarbi ankstyvoji prevencija, diagnostika ir pagalba susiduriantiems su sunkumais vaikams, paaugliams, jaunuoliams bei jų šeimoms.
Didelis dėmesys turėtų būti teikiamas emocinio intelekto, pasitikėjimo savimi, empatijos, kūrybiškumo, streso valdymo įgūdžių, socialinių ir kitų kompetencijų ugdymui. Nuo pat gimimo prasidedantis ir visą gyvenimą besitęsiantis rūpinimasis psichine sveikata ir emocine gerove yra būtina sąlyga siekiant ilgalaikių, esminių pokyčių.
Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos (World Health Organization, WHO) suformuluotu apibrėžimu, psichinė sveikata nėra tiesiog psichikos sutrikimų nebuvimas. Tai yra gera žmogaus savijauta, kai jis kasdien gali realizuoti savo potencialą, susidoroti su įprastu stresu gyvenime, efektyviai bei produktyviai dirbti, prisidėti prie savo bendruomenės gerovės.
Psichologinei gerovei – svarbi vieta universitete
Žinoma, svarbus vaidmuo tenka ir universitetams. Tapimo ir buvimo studentu laikotarpis yra pilnas pokyčių ir iššūkių, kurie gali sietis su emociniais sunkumais, jų atsiradimu, sustiprėjimu ar atsinaujinimu. Gali būti, kad tuo pačiu metu susiduriama su keletu iššūkių, pvz., akademiniais iššūkiais, emociniais sunkumais, problemomis šeimoje ir pan.
Studentai vis drąsiau kreipiasi pagalbos, paskatina tai daryti ir draugus. Atsiranda aiškesnis suvokimas, kad norėti jaustis gerai yra visiškai normalu. Psichologinė pagalba bei rūpestis psichologine gerove ir psichine sveikata turi tapti lygiaverte ugdymo proceso dalimi aukštojo mokslo kontekste.
Vis drąsiau ir plačiau kalbama apie tai, jog su sunkumais susiduriame kiekvienas, o psichikos sveikatos specialistų pagalba yra visiškai normalus reiškinys ir rodo, jog sąmoningai suvokiate, kad turimų resursų, artimųjų palaikymo, pokalbių su draugais ne visada pakanka.
Stresas, nerimas ir baimė – visa tai galima pakeisti
Tai, kaip žvelgiame į situaciją, kiek manome esantys pajėgūs įveikti kilusius sunkumus, glaudžiai siejasi ir su tuo, kaip jaučiamės. Kartais pažvelgti į situaciją nauju žvilgsniu gali padėti pokalbis su draugu, tačiau kartais to negana. Ne visada pakanka pasakyti „žiūrėk pozityviau“, „džiaukis smulkmenomis“ ir pan.
Kiekvienas esame unikalus – skiriasi mūsų asmeninės savybės, temperamentas, patirtys, streso valdymo ypatumai, socialinė aplinka ir palaikymas, pasitikėjimas savimi, tad ir į tas pačias situacijas žvelgiame skirtingai – kas vienam atrodo galimybė tobulėti, kitam gali tapti neįveikiamu iššūkiu.
Svarbu nuoširdžiai ir atvirai atsakyti į klausimą: „Galbūt man reikalinga specialistų pagalba, norint pamatyti situaciją kitaip, pasijausti geriau?“. Svarbu žinoti, jog jeigu jaučiate, kad streso, nerimo lygis yra per didelis, o vaizdas į pasaulį nudažytas pernelyg niūriomis spalvomis, ateitis kelia nerimą ir baimę, sunku įžvelgti perspektyvas, drauge su specialistų pagalba ir įdedant asmeninių pastangų, tai yra pakeičiama.
Patarimai, kaip padėti sau jaustis geriau
Fizinis aktyvumas. Bėgiok, lankyk sporto salę, reguliariai užsiimk kita mėgstama fizine veikla.
Sveika mityba. Valgyk pusryčius, vartok pakankamai skysčių, daržovių ir vaisių, venk kofeino turinčių produktų.
Darbo ir poilsio balansas. Nepaisant gausybės veiklų bei akademinių iššūkių, svarbu išlaikyti optimalią miego trukmę, darbo ir poilsio režimą. Besimokydamas kas 30 min. daryk trumpas pertraukas.
Įvairių relaksacinių technikų mokymasis ir reguliarus praktikavimas padeda pasiekti natūralią organizmo atsipalaidavimo reakciją, atsikratyti įtampos, varginančių neigiamų minčių (progresuojanti raumenų relaksacija, gilaus kvėpavimo pratimai ir t.t.).
Pokalbis, pasidalinimas tuo, kas tave neramina, gali padėti pasijusti geriau ir pažvelgti į sunkumus iš kito žmogaus perspektyvos.
Planuok savo laiką. Paskirstyk laiką taip, kad sau patogiu tempu galėtum atlikti užduotis bei darbus. Neatidėliok. Taip išvengsi papildomo streso ir sėkmingai atliksi tai, kas suplanuota.
Bendravimas, įsitraukimas į universiteto ar kitų organizacijų veiklas yra puikus būdas turiningai praleisti laisvalaikį, įgyti naujos patirties, užmegzti naujų pažinčių, pagerinti emocinę būseną.
Ryšių su šeima bei draugais palaikymas. Žmonės, kurie jaučia ir teikia meilę, rūpestį, palaikymą ir supratimą kitiems yra atsparesni stresui.
Hobiai. Skirk laiko atsipalaidavimui, užsiimk įtraukiančia ir džiaugsmo teikiančia veikla.
Psichologinė pagalba. Visgi jeigu neišeina patiems pašalinti stresorių, pakeisti situacijos ar su ja susitaikyti, o pagalbos sau būdai nepadeda pakankamai, svarbu nebijoti kreiptis į profesionalus.
Taip pat nemokama pagalba teikiama visose pirmines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose. Nemokama pagalba telefonu bei internetu.
Rūta Kavaliauskaitė yra Kauno technologijos universiteto (KTU) Studentų reikalų departamento psichologė.
