Su šiomis korupcijos rizikomis ir galimais atvejais dirba ir Specialiųjų tyrimų tarnyba – šiuo metu esame pradėję penkis ikiteisminius tyrimus ir dar kovo pabaigoje atlikę 23 atsitiktinai atrinktų savivaldybių teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybių tarybų narių veiklos apmokėjimą bei išlaidų kompensavimo tvarką, antikorupcinį vertinimą.
Neneigiant šio klausimo svarbos, kyla kitas, šiek tiek platesnis – ar savivaldybių tarybų narių išlaidų kompensavimas neužgoš kitų, vietos bendruomenėms ne ką mažiau svarbių problemų – kurių, kaip jau minėta, yra tikrai daug, be to, labai tiesiogiai veikiančių žmonių gyvenimo kokybę – sprendimo? Ir ar sureguliavus savivaldybių tarybų narių darbo apmokėjimo bei išlaidų kompensavimo klausimus, vietos savivalda jau bus skaidri, o vietos bendruomenių gyvenimas – gražus ir geras?
Kažkiek, tikėkimės, gražesnis ir geresnis, nes aktyvių visuomenininkų dėka atskleisti galimo piktnaudžiavimo atvejai ir ypač šio reiškinio paplitimo mastas neabejotinai daro žalą – ir ne tik dėl konkrečių galimai netinkamai ar bent jau neracionaliai panaudotų lėšų sumų, bet ir dėl piliečių nusivylimą viešąja valdžia skatinančio, netgi demoralizuojančio visos šios istorijos poveikio.
Vis dėlto esminiam pokyčiui, kurio siekiame savo valstybėje, reikalingi ir platesnio masto, labiau sisteminiai pokyčiai vietos savivaldoje, kurių siektina veikiant dviem kryptimis:
– antikorupciniu požiūriu revizuojant svarbiausias, didžiausią įtaką gyventojų gerovei turinčias ir aukščiausia korupcijos rizika pasižyminčias vietos savivaldos institucijų kompetencijai priskirtas viešojo valdymo bei administravimo sritis, tokias kaip, sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, gatvių ir kelių priežiūra ar socialinių paslaugų ar socialinio būsto suteikimas, statybos leidimų išdavimas ir t. t.;
– imantis horizontalių priemonių ir darant horizontalius sprendimus, kurie esmingai paveiktų santykį tarp valdžios (šiuo atveju – ją įgyvendinančių tiesiogiai renkamų vietos savivaldos institucijų) ir visuomenės (šiuo atveju – vietos bendruomenės, renkančios tas institucijas) bei prisidėtų prie korupcijai atsparios aplinkos kūrimo savivaldybių institucijose.
Kalbant apie pirmąją iš šių krypčių, t. y. atskirų savivaldybių atsakomybės sričiai priskirtų sričių peržiūrą antikorupciniu požiūriu, tai politinės valios judėti skaidrumo linkme turinčias savivaldybes visų pirma kviestume kritiškai įsivertinti korupciniu požiūriu jautriausias sritis ir imtis kryptingų priemonių korupcijos rizikoms šiose srityse suvaldyti. Šiuo tikslu atnaujinome Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo ir jo atlikimo tvarkos rekomendacijas, papildydami jas atskiru ir išsamiu dažniausiai pasitaikančių korupcijos rizikų ir korupcijos rizikos veiksnių, aktualių būtent vietos savivaldai, sąvadu.
Na, o žvelgiant dar plačiau ir mąstant apie minėtus horizontalius pokyčius, norėtųsi pabrėžti, kad naujos kadencijos savivaldybių tarybų ir merų veiklos pradžia, dažnai įforminama koalicijos sutartimis, darbų programomis ir panašiais strateginio lygmens tikslus išreiškiančiais dokumentais, – puiki proga prisiimti atitinkamus į savivaldybės skaidrinimą nukreiptus įsipareigojimus, kurie galėtų tapti kadencijos pradžią žyminčių dokumentų sudedamąja dalimi bei visos kadencijos darbų leitmotyvu. Juos būtų galima apibendrinti taip:
– inicijuoti geriausią pripažintą praktiką atitinkančių etikos kodeksų, taikytinų tiek įvairioms savivaldybės veiklos sritims ir lygiams, tiek ir pačiai savivaldybės tarybai bei jos nariams, parengimą ir patvirtinimą, be išlygų vadovautis juose įtvirtintais aukščiausiais tarnybinės etikos ir politinės kultūros standartais;
– dėti geriausias pastangas, kad būtų rasti kompromisai tarp skirtingų politinių jėgų ir sudarytos organizacinės, techninės bei kitos sąlygos, būtinos efektyviai Antikorupcijos komisijos, Etikos komisijos ir Kontrolės komiteto veiklai;
– susilaikyti nuo bet kokios neleistinos įtakos, kuri keltų grėsmę centralizuotos vidaus audito tarnybos ir Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos atliekamų auditų ir jų išvadų objektyvui, bei veiksmų, kurie galėtų sudaryti tokios įtakos regimybę;
– užtikrinti tinkamą ir veiklos mastams proporcingą šių audito tarnybų aprūpinimą, o sprendimus, susijusius su šių tarnybų vadovų bei darbuotojų skyrimu, atleidimu bei tarnybos sąlygomis, priimti remiantis objektyviais, išimtinai su jų kvalifikacija ir veiklos rezultatais susijusiais kriterijais bei, kiek įmanoma, atvirai;
– inicijuoti ir įgyvendinti savivaldybės valdomų duomenų auditą ir atvėrimą automatizuotam duomenų apdorojimui ir visuomeninei kontrolei palankiu formatu;
– susilaikyti nuo bet kokios – tiesioginės ar netiesioginės, finansinės ar kitokios – įtakos vietinės, regioninės ar nacionalinės žiniasklaidos priemonėms, ar veiksmų, kurie galėtų sudaryti tokios įtakos regimybę;
– sudaryti sąlygas administracines ir viešąsias paslaugas gaunantiems gyventojams greitai, patogiai ir saugiai išsakyti nuomonę apie šių paslaugų kokybę, jų teikimo skaidrumą, korupcinę patirtį, teikti pasiūlymus dėl jų tobulinimo bei gauti grįžtamąjį ryšį;
– užtikrinti realų Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimą, imtis priemonių, kad šio įstatymo įgyvendinimo mechanizmai įgytų savivaldybės darbuotojų ir interesantų pasitikėjimą bei taptų gyvu ir veiksmingu komunikacijos kanalu;
– nuosekliai ir kokybiškai vykdyti visų lygmenų savivaldybės institucijų ir įstaigų darbuotojų, savivaldybės bendruomenės bei joje veikiančio verslo antikorupcinį švietimą, ugdyti antikorupcinį potencialą ir įsitraukimą į antikorupcinę veiklą;
– vienyti jėgas bei keistis gerąja patirtimi su kitomis savivaldybėmis, įsipareigojusiomis aukščiausiems skaidrumo standartams, teikti abipusę pagalbą ir palaikymą.
Apie visa tai Specialiųjų tyrimų tarnyba kvies kalbėtis ir keistis idėjomis kartu su partneriais organizuojamuose renginiuose, skirtuose naujai išrinktų savivaldybių tarybų, jų Antikorupcijos komisijų atstovams ir kitiems suinteresuotiems dalyviams. Kada ir kur? 2023 m. birželio 2 ir 16 dienomis, atitinkamai Jonavoje ir Joniškyje.
