Kvietimas jungtis prie kolegų komandos formavimo paprastai niekada nebūna privalomas, tačiau nori nenori įpareigoja, lyg nebylus egzaminas, vertinantis tavo laikyseną įmonės atžvilgiu.
Jums pasisekė, jeigu numatyta komandos formavimo diena nebuvo suplanuota savaitgalį arba vakare, arba su nakvyne. Deja, yra įmonių, kur komandos dvasia yra svarbesnė už ir taip trumpą jūsų asmeninį gyvenimą (atleiskite, ką tokį?), už auklei (o jos brangios) tokiu atveju paliekamus vaikus arba galvos skausmą, ką prisikviesti pasirūpinti namie liekančiu augintiniu.
Nuvalkioti šūkiai
Kai laukia būsimojo teambuilding‘o programos planavimas, dar nežinia, kas geriau – kai jį užkrauna organizuoti patiems dalyviams, ar kai tam reikalui pasikviečia neva labai fainą lektorių-guru, kuris visiems padės „išlįsti iš dėžės“. Be dėžės dar yra kitų madingų šūkių, sunkiai išverčiamų į lietuvių kalbą, tokių kaip „dream big“ (išvertus – nebūk vidutiniokas), „be positive“ (reiškia – nekritikuok), ar „nebijok išeiti iš komforto zonos“. Pastarasis ypač pavojingas, o jeigu jis tapo pagrindine teambuilding‘o tema – jums ryškiai nepasisekė.
Nelemti išgyvenimo išbandymai
Pamenu, vienoje įmonėje teambuilding‘ui kolegos sugalvojo motorolerių žygį. Tiksliau kažkas sugalvojo, kažkas pritarė, o visi kiti paklusniai palinksėjo, nes negi būsi tas nevykėlis, kuris nepasirašo? Niekad nesi važiavęs motoroleriu? Ne bėda – beveik visi komandoje nėra važiavę, o kas pats nenori – važiuos kolegai „ant užpakalio“.
Suplanuotą dieną ištisai lijo, iki žygio vietos reikėjo nusigauti per visą Vilnių, įskaitant automagistralines gatves, o žygio tikslas buvo miške su slidžiomis purvo voniomis, bet visi dėl to labai džiūgavo, nes gi komanda svarbiausia. Reikia padėkoti likimui, kad tąkart niekas neužsimušė, nieko neužmušė ir nieko nesu(si)laužė, tik nubrozdinimus teko gydytis dar porą savaičių po komandos lipdymo. Po žygio dalis kolegų gyvi sugrįžę išsiskirstė namo, o saujelė nuvyko pas vadovą šašlykų ir, sako, gerai praleido laiką iki pat ryto. Klausimas iš salės – o kodėl visiems negalima buvo pradėti ir baigti šašlykais, be motorolerių?
Kitoje kompanijoje patirtas „iš dėžės“ laipinantis teambuilding’as buvo be motorolerių, bet dar blogesnis – istorija kaip tik Helovinui. Jam vadovavo pasamdytas guru, surežisavęs angažuotą programą. Įvadui pasirinkta paskaita apie padrikas teorijas – nuo Froido iki Stevo Jobso, tik kiekvienas, studijavęs humanitarinius mokslus, nejaukiai muistėsi, nes lektorius pasirodė besąs absoliutus wikipedinis diletantas. Vienoje vietoje neiškenčiau ir pataisiau faktinę klaidą – į mane nukrypo pikti žvilgsniai, maždaug gi visi tai matom, bet nebūtina garsiai sakyti – labai nekomandiška.
Siaubo sesija baigėsi jau ne pokalbiais apie teorijas, bet pastabomis apie kitus, tarp kurių reikėjo garsiai įvardyti kolegos silpnas savybes.
Kuo toliau, tuo baisiau – praktinei daliai guru atsivedė kariškai apsirengusius vyrus be skiriamųjų ženklų, su dujokaukėmis, virvėmis ir kitais rakandais. Jie tikino publiką mokytis pasitikėti kolegomis ir užrištomis akimis vertė klaidžioti po nemalonią erdvę. Finale buvo numatytas lindimas į kažkokį tunelį, pasibaigęs kolegų ašaromis ir prisipažinimu apie astmą, dėl kol jie negalėjo dalyvauti rungtyje. Išties labai „maloni“ patirtis bendradarbių akivaizdoje, o sumanytojas plojo katučių, kad štai, kaip stipriai visus išjudinom.
Siaubo sesija baigėsi jau ne pokalbiais apie teorijas, bet pastabomis apie kitus, tarp kurių reikėjo garsiai įvardyti kolegos silpnas savybes (matyt, kad apie tinkamus būdus išsakyti kritiką tas „guru“ universitete irgi nesimokė). Galiausiai visi pervargo ir vos nesusipyko, bet plojo katučių, nes gi koks netradicinis ir ribas peržengiantis renginys tai buvo!
5 patarimai
Gerų sumanymų, kurie baigėsi bloguoju, jūs žinote ir daugiau. Kita vertus, misija atrasti komandos jausmą ir išnaudoti galimybes, kurias suteikia neįprasta veikla ir pakeista aplinka, išlieka gyvybiškai svarbi kiekvienai apie savo žmones galvojančiai organizacijai. Pasidalinsiu keliais paprastais patarimais, padedančiais sustiprinti komandos formavimo efektyvumą ir išvengti netikrų šypsenų.
1. Gerbkite kolegų laiką. Jeigu komandos formavimo sesiją galima įgyvendinti per pusdienį, nebūtina tam skirti visos darbo dienos, arba jeigu skiriama viena diena – tam nereikia dviejų. Lygiai taip pat planuojant programą visai nebūtina pusę laiko skirti atrakcionams ir vaikų žaidimams – psichologų siūlomų profesionalių pratimų, skirtų susipažinimui, atsipalaidavimui, susikaupimui yra daug ir jie suveikia labai greitai.
2. Iškelkite praktinį tikslą. Komandos formavimas vien dėl komandos formavimo yra duobės kasimas dėl duobės kasimo. Suteikę šiai veiklai konkretų tikslą, reikalingą įmonės veiklai, nušausite du zuikius, ypač kai suburti visą komandą atokiau nuo kitų darbų yra reta proga. Tas tikslas gali būti susijęs su įvairių kasdien pasitaikančių problemų spendimu arba strateginių krypčių peržiūrėjimu, tai gali būti „minčių lietus“ naujų projektų paieškai arba jau įgyvendintų veiklų įsivertinimas.
3. Gerbkite kolegų asmeninį gyvenimą. Nors per darbo pokalbį visi sako kitaip, bet iš tiesų dirbame tam, kad galėtume gyventi. Būti su artimaisiais ar pačiam su savimi yra pats brangiausias žmogaus laikas, į kurį nevalia kėsintis vakarais, savaitgaliais ir švenčių dienomis. Išimtis gali būti kelionės, bet ir jas reikia labai atidžiai pasverti. Proga išvykti slidinėti su kolegomis ir dėl to paskui neturėti galimybių slidinėti su tikrais draugais gali atrodyti ne tokia ir patraukli.
4. Gerbkite kolegų asmeninį pasirinkimą. Yra žmogaus asmeninė erdvė, kurios nevalia peržengti, net jei bandai išlaužti labai kietą potyrį. Asmeninių ribų laužymu, sporto varžybomis ir karinėmis pratybomis dalis piliečių, kuriems tai svarbu, labai atsakingai užsiima patys, laisvalaikiu. Tada pats žinai, ką darai, kodėl, ir esi atsakingas už priimamus sprendimus. Tuo tarpu darbe pageidautina jokių šokinėjimų su guma nuo tilto, jokių „ar išdrįstum kolegai sušvirkšti fiziologinio skysčio“, jokių kirminų valgymo, dujokaukių ar klaustrofobiškų testų, jokių nepatogių pozų ar prisilietimų. Žmogus po teambuilding’o turi jaustis naudingai praleidęs dieną, o ne morališkai išprievartautas.
5. Nepamirškite saugumo. Traumų riziką palikite žmonių asmeniniam gyvenimui ir hobiams, o darbo aplinka turi būti saugi. Motoroleriai buvo bloga mintis. Slidinėjimas atrodo smagu, bet jei po teambuilding‘o grįžti su gipsu pusei metų – anokia nauda. Net nekaltas futbolas išties yra vienas iš didžiausios traumų rizikos sportų. Kitaip tariant, nereikia nertis iš kailio ten, kur tai galima pasiekti daug saugesniais būdais.
Vietoje išvadų
Atrodo, reikia tiek nedaug – gerbti žmogų, su kuriuo dirbi vienoje komandoje. Ir visai nesvarbu, ar esi kolega, vadovas, lyderis, tylusis išminčius ar pilkasis kardinolas. Komandoje, kur visi jaučia pagarbą ir rūpestį, aplinka kaip tyčia ir taip jau bus daug palankesnė sėkmei.
Tuo tarpu renkantis partnerius ir bendradarbiaujant su konsultantais, rengiančiais komandos formavimo žaidimus, seminarus ir kitus renginius, itin svarbu: 1) aptarti numatytų veiklų tikslą („kas iš to“), 2) žinoti programą, kad nebūtų siurprizų ir 3) stebėti, ar jie irgi laikosi aukščiau išvardintų pagarbos principų.
Dar viena svarbi detalė – nemauti visų įmonių ant vieno kurpaliaus ir kiekvieną komandos formavimą planuoti individualiai, atidžiai, be šablonų ir „atidirbtų“ modelių. Pabaigai palinkėsiu sėkmės organizuojant savo komandai žmogui-draugiškus renginius, o jeigu kartais patys atsidursite abejotino scenarijaus sūkuryje – nebijokite iš pagarbos sau drąsiai pasakyti ne.
Rūta Latinytė yra „Anderrrs“ verslo kultūros konsultantė.
