Kipro ekonomika savo dydžiu prilygsta Baltijos šalims
Kipras – pagal BVP dydį dvidešimt aštunta Europos ekonomika ir jei lyginsime su Baltijos šalims, ji atsilieka net nuo Lietuvos (#26), Latvijos (#27) ir tik viena pozicija lenkia Estiją (#29). Palyginus su visa Europos Sąjungos ekonomika, nominalus Kipro BVP 2012 metais tesudarė 0,1 proc. Taigi, tai ne Ispanija, kurios BVP svoris ES yra 8,1 proc., galų gale net ne Graikija, kurios BVP sudaro 1,5 proc. ES ekonomikos, o vyriausybės obligacijų yra įsigiję stambūs Europos bankai.
Problemos slypi bankų sistemoje
Iki ekonomikos krizės, Kipro ekonomika pasižymėjo sveiku augimu, nedideliu nedarbu ir tvariais viešaisiais finansais. Net ir 2009 metų ekonomikos krizę šalis pergyveno švelniai – BVP smuko 1,9 proc., recesija buvo mažiausia euro zonoje. Tačiau Kiprui pakenkė kaimynystė su Graikija. Šalies bankai buvo įsigiję Graikijos skolos vertybinių popierių už nemažas sumas. Tačiau pradėjus viešumon lįsti pastarosioms viešųjų finansų problemoms, o vėliau ir nurašius dalį skolų, su bėda susidūrė ir Kipro bankų sistema. Ėmė stigti kapitalo, kurį teko pildyti valstybės lėšomis. Toliau lėtėjant ekonomikos augimui,valstybės pajėgumai vis prastėjo ir štai atsidūrė ten kur ir yra – teko kreiptis tarptautinės finansinės pagalbos į vadinamąją „Troiką“ – Europos Komisiją, Europos centrinį banką ir Tarptautinį valiutos fondą. Šiai dienai turime tokią situaciją – tarptautiniai kreditoriai sutiko Kiprui suteikti 10 mlrd. eurų vertės finansinę pagalbą iškeldama sąlygą, kad šis pritaikys iki 10 proc. vienkartinį mokestį bankuose laikomų indėlių sumai. Vakar Kipro parlamentas atmetė pasiūlymą dėl šio mokesčio.
Europos Sąjunga nenori gelbėti Rusijos rezidentų šešėlinių pinigų
Kipras pasižymėjo kaip lengvesnės mokestinės aplinkos šalis, dėl ko į ją traukė nemažai kapitalo iš užsienio. Rusijos rezidentai buvo ypač pamėgę investuoti Kipre. Kai kurių šaltinių teigimu, apie trečdalis ar net pusė Kipro bankų indėlių yra rusiškos kilmės. „Moody‘s“ skaičiuoja, kad Rusija indėliais Kipre laiko apie 31 mlrd. eurų (12 mlrd. – finansų institucijos ir 19 mlrd. privatūs asmenys). Taigi, nenorima, kad už Europos pinigus rekapitalizuota bankų sistema gelbėtų Rusijos oligarchų pinigus.Ypač kai pastarųjų kilmė, veikiausiai, dar yra ir susijusi su nemenku šešėliu, ir Kipre yra slepiami siekiant išvengti Rusijos vyriausybės dėmesio, bei gali būti vykdomas lėšų „plovimas“. Lietuviai taip pat investuoja Kipre dėl keleto priežasčių viena iš kurių yra ta, kad Kipre registruotoms įmonės yra paprasčiau dirbti su Rusija. Kokie tikri investicijų mastai pasakyti sunku, tačiau Lietuvos tiesioginių užsienio investicijų skaičiai rodo, kad Kipre yra investuota apie 10 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų arba apie 575 mln. litų. Tai – trečiapagal tiesioginių užsienio investicijų „populiarumą“ rinka po Latvijos ir Nyderlandų, tačiau tesudaro 0,5 proc. Lietuvos BVP.
Kipro problemos – ne globalaus masto
Taigi, kodėl šiandien finansų rinkos taip aštriai reaguoja į įvykius Kipre? Pirma, bijoma skurti precedentą, kad tokia pati schema nebūtų taikoma ir kitais atvejais. Tačiau labai mažai tikėtina, kad indėlius būtų užsimota apmokestinti tarkime Ispanijos atveju, jeigu šiai prireiktų finansinės paramos. Antra, akcijų rinkos dalyviai gali nesąmoningai ieškoti priežasčių rinkos korekcijai. Europoje ir JAV akcijų rinkos vertė didėja nuo šių metų pradžios, ir Kipro problemos gali būti natūralus pagrindas stabtelėti. Visgi, vargu ar Kipro bėdos turi potencialo išplisti ir reikšmingai pakenkti euro zonos ekonomikai. Pastaroji šiuo metu turi didesnio masto „susirgimų“, tokių kaip Italijos ir Ispanijos skolos. O ir pats įvykių Kipre vertinimas labai jau dvejopas finansų rinkose – pradžioje indeksai sliuogė žemyn, nes indėliai bus apmokestinami, kitą dieną ta pati kryptis laikėsi jau dėl to, kad Kipro parlamentas jų apmokestinti nesutiks.
Kraštutiniai scenarijai mažai tikėtini
Kipro parlamentas galų gale atmetė pasiūlymą dėl indėlių apmokestinimo. Taigi, kol kas rinkos lieka nežinioje, kaip Kipras bus gelbėjamas toliau. Galima ne viena baigtis – menant, kaip sunkiai buvo tariamasi visais panašiais probleminiais atvejais, ir dabar yra daug šansų matyt ilgą ir nervingą blaškymąsi. Galimas ir alternatyvus variantas, kad finansinę pagalbą suteiktų ir pati Rusija. Kraštutiniu atveju Kiprui gali iš viso palikti euro zoną ir trūkstamų lėšų problemą spręsti devalvacija. Visai kritiniu atveju būtų pakirstas pasitikėjimas visos euro zonos finansų sistema, tačiau vargu ar šių ribinių variantų tikimybė yra didelė. Visgi, Kipro bėdos labiau primena lokalias, nors jos ir liečia nerezidentus, investavusius šioje šalyje.
Rūta Medaiskytė, „Finasta“ vyr. ekonomistėRūta Medaiskytė, „Finasta“ vyr. ekonomistė