Pavyzdžiui, kartais komunalines ir daugiabučių administravimo paslaugas teikiančios bendrovės piktnaudžiauja savo teisėmis ir teismuose ne visuomet pagrįstai iš skolininkų reikalauja apmokėti ne tik skolas, bet ir ikiteismines išieškojimo bei bylinėjimosi išlaidas.
Jei niekas į teismų karuselę įsuktiems vartotojams neprimena ar nepasako, kad šie neturi apmokėti visų bylinėjimosi išlaidų, jas apmoka ne tas, kas iš tiesų tai turėtų daryti.
Jeigu komunalinę skolą sudaro tik 30 Eur, o kreditorius už ieškinio parengimą prašo priteisti 120 ar 150 Eur, teismas tokio dydžio išlaidų nelaikys protingomis ir būtinomis, nes jos yra didesnės už skolą.
Nesvarbu, esate skolininkas, ar tas, iš kurio pasiskolino, pirmiausia būtina išsiaiškinti, kas yra bylinėjimosi išlaidos. Pavyzdžiui, tai yra atlyginimas, kurį teks sumokėti advokatui ar jo padėjėjui už teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus, tarkime, ieškinį teismui ir jo priedus: tokias išlaidas teismas priteisia tik tada, kai jos yra protingo dydžio.
Vadinasi, jeigu komunalinę skolą sudaro tik 30 Eur, o kreditorius už ieškinio parengimą prašo priteisti 120 ar 150 Eur, teismas tokio dydžio išlaidų nelaikys protingomis ir būtinomis, nes jos yra didesnės už skolą, ir sumažins iki sumos, ne didesnės už pačią skolos sumą.
Dar esama ir vadinamųjų ikiteisminio bylinėjimosi išlaidų. Jas kreditorius (pavyzdžiui, komunalines paslaugas teikianti bendrovė) patiria dėl skolos išieškojimo ne teismo tvarka. Pavyzdžiui, tai gali būti kreditoriaus užmokestis už pašto paslaugas skolininkui siunčiant pretenzijas.
Būna ir taip, kad kreditorius nori įsitikinti, kur gyvena skolininkas, nes siunčiami dokumentai jo nepasiekia. Tokiais atvejais kreditorius įvairiose duomenų bazėse atlieka duomenų apie skolininką paieškas, už kurias pats kreditorius turi susimokėti. Tokias išlaidas teismas laiko būtinomis ir priteisia iš skolininko, kuris vengia mokėti skolas ar priimti dokumentus.
Kyla klausimas, kas tuomet laikoma neprotingomis ikiteisminio bylinėjimosi išlaidomis? Pasitaiko atvejų, kuomet kreditorius (juridinis asmuo), kurio veikla yra skolų išieškojimas ir jis pats turi darbuotojų-profesionalių teisininkų, samdo kitą įmonę, teikiančią teisines paslaugas.
Prašydamas skolininko apmokėti pasamdytos įmonės atliktus darbus (pvz., atlyginti už iki teismo parengtus dokumentus), kreditorius dirbtinai padidina skolą. Tokio pobūdžio išlaidos laikomos neprotingomis, perteklinėmis ir nebūtinomis, kurių skolininkas apmokėti neprivalo.
Lietuvos teismai, matydami, kad kreditoriai (kurie yra profesionalūs skolų išieškotojai) bando prisiteisti neprotingas išlaidas, pradėjo keisti praktiką: patys teismai reikalauja duomenų iš viešųjų registrų, nustato, ar kreditoriai turi darbuotojų-profesionalių teisininkų ir pan. Dėl šių priežasčių kreditoriams vis rečiau pavyksta prisiteisti nepagrįstai dideles bylinėjimosi ar ikiteisminio išieškojimo išlaidas.
Lietuvos teismai, matydami, kad kreditoriai (kurie yra profesionalūs skolų išieškotojai) bando prisiteisti neprotingas išlaidas, pradėjo keisti praktiką.
Matydami tokius kreditorių bandymus, vartotojams patariame būti budriems, nevengti priimti teismo siunčiamų dokumentų, aktyviai ginti savo teises. Net ir tuo atveju, kai skolininkas neturi pinigų grąžinti skolą, jis gali prašyti teismo išdėstyti skolos grąžinimą dalimis ar atidėti jos mokėjimą.
Vartotojai turi suprasti, kad teismai gina tik sąžiningus proceso dalyvius. Taigi jei skolininkas vengs priimti jam siunčiamus dokumentus paštu, teismai juos įteiks viešai ir skolininkui nedalyvaujant priims sprendimą, kuris įsiteisės ir bus perduotas antstoliui priverstinai vykdyti. Tokiu atveju skolininko išlaidos tik dar labiau padidės.
Bendradarbiaukite su teismu, padėkite vykdyti teisingumą ir ginti Jūsų teises. Tai jums atneš tik didesnės naudos.
Rūta Poniškaitytė yra Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja
