Didžiausias Vyriausybės ekonominis prioritetas – kova su pajamų nelygybe ir skurdu. Iš tikro – pasirūpinti gaunančiais mažiausias pajamas – svarbi valstybės funkcija. Pasirūpinti, vienok, galima dvejopai: suteikiant tokiems asmenims daugiau socialinių išmokų ir kitokių garantijų. Arba suteikiant tokiems asmenims daugiau ekonominių galimybių. Žuvį arba meškerę, pasakytų vieni. Geriau žvirblis rankoj negu briedis girioj, atkirstų kiti. Taigi, kaip pažiūrėsi.
Vyriausybė pažiūrėjo užtikrintai ir pasirinko pirmąjį kelią – žuvį ir žvirblį. Ir šioje „ž“ kombinacijoje, vis tik geriausias sprendimas yra .... vaiko pinigai. Nors dar yra šeimų, kurios jų negavo, ir nors įgyvendinimas sukūrė popierinių bylų archyvus, tai yra bene vienintelis „sisteminis“ sprendimas. Valstybės paramą už vaikus gauna ne tik tie, kurie gauna pakankamai pajamų ir gali prisitaikyti papildomą neapmokestinamą pajamų dydį. Dabar paramą gauna visi. Gali tokia sistema nepatikti, bet ji bent jau – sistema.
Kiti „sisteminiai“ skurdo mažinimo pokyčiai visai nekvepia arba sistema, arba skurdo mažinimu. Ekonomikos chrestomatija taps Sodros grindys, kurios buvo įvestos asmenims, negaunantiems minimalios algos. Sistemiškai grindys neveikia, nes jose esama plyšių. Per vieną plyšį išbyra jaunuoliai, per kitą – senoliai, o per trečią – turintys dvi darbo sutartis. Kodėl neišbyra kiti, esantys panašioje padėtyje, pavyzdžiui, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai, mamos arba dirbantys su individualios veiklos pažyma – neaišku. Gal todėl, kad tada būtų ne Sodros grindys, o Sodros rėtis.
Bet kadangi Sodroje yra ne rėtis, o grindys, tai tada jos nemažina skurdo ir atskirties. Netgi didina. Darbdaviai ėmė ir atleido darbuotojus. Ne visus, gaunančius mažiau nei MMA, bet tikrai nemažai. Kiti dar kitaip sukosi iš padėties, lįsdami į tuos kelis Sodros grindų plyšius. Ai, bet čia gi darbdaviai kalti.
Kitas Vyriausybės prioritetas – mažinti vaistų kainas. To siekė visos be išimties buvusios valdžios. Pasiekė – tik šioji, ir labai tuo didžiuojasi. Pelnytas bravo už 5 procentų PVM nekompensuojamiems receptiniams vaistams, sudarantis prielaidas vaistams atpigti iš karto 16 procentų. Kita vertus, kai iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo išbrauki kokius du šimtus vaistų, sumažintas PVM tik sušvelnina kainų augimo pasekmes. Mažinant vaistų kainas jau kilo pavojus, kad karpymo žirklutėmis bus per daug įsibėgėta. Prisiminkime, kad yra siekis kompensuoti tik generinius, t.y. pačius pigiausius vaistus. O čia jau gali nutikti kaip su Sodros grindimis. Norėjo padėti, bet pakenkė.
Ataskaitoje darbų pristatyta tiek daug, visų ir neaptarsi. Rodės, visi aplinkui „dirpti“ trukdė, trukdė, bet taip ir nesutrukdė. O tai vis tik nėra labai gerai. Nes yra pavojus, kad buldozeris gali ir įsibėgėti.
Šis ekonomistės Rūtos Vainienės komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.
