Pagrindinis kitų metų biudžeto skirtumas nuo ankstesnių – jis parengtas eurais. Tačiau ir euras neapsaugojo šio svarbiausio finansinio dokumento nuo puponautų ir limpakojų sindromo. Kuo mums kliūva puponautai su limpakojais? Nes tokiu nekaltu būdu esame paskatinami pirkti daugiau, pirkti tai, ko nereikia – paprastai tariant, elgtis nelabai racionaliai.
Biudžete puponautų su limpakojais apstu, čia paminėsiu tik pačius svarbiausius. Kas pajamų daly, tebūnie limpakojai, o išlaidų dalyje – puponautai, kad nebūtų nuobodu šį gana nykų dokumentą analizuoti.
Pirmas limpakojis biudžete yra didinamas nekilnojamojo turto mokestis. Įvestas tik milijonieriams, nuo kitų metų jis gali aplankyti žymiai daugiau šeimų, nes neapmokestinamą ribą siūloma mažinti iki 750 tūkstančių litų.
Pamoką davė kone didžiausios valstybinės įmonės – Lietuvos geležinkelių – direktorius. Ėmė ir padovanojo butus, namus vaikams. Gal dar būtų nedovanojęs, bet atėjo limpakojis ir pakoreagavo planus.
Koks šio limpakojo poveikis? Ogi šeimos ims visaip keistai elgtis su savo turimu būstu, kad mokesčio mokėti nereikėtų. Pamoką davė kone didžiausios valstybinės įmonės – Lietuvos geležinkelių – direktorius. Ėmė ir padovanojo butus, namus vaikams.
Gal dar būtų nedovanojęs, bet atėjo limpakojis ir pakoreagavo planus. Beje, ne jis vienas toks, visi galvoja ką daryti, kai limpakojai tuština piniginę.
Gyventojų pajamų mokesčio perskirstymas tarp savivaldybių yra dar vienas senbuvis limpakojis nacionaliniame biudžete.
Štai miestas donoras – Vilnius – valstybės sostinė daugelį metų yra laikoma ant bado dietos. Pajamų mokestis, kurį sumoka miesto gyventojai, iškeliauja į kitas savivaldybes, kuriose mažėja gyventojų, mažėja gatvėmis riedančių mašinų, visko ten mažėja, bet dotacijos skiriamos donoro sąskaita.
Vilniui paliekama mažiau nei 20 procentų čia sumokamo pajamų mokesčio. Donoras jau tiek kraujo pridavė kitoms savivaldybėms, kad pats vos gyvas. Gresia išjungti gatvių apšvietimą, jų nevalyti, negrąžinti skolų, dar daug nemalonių dalykų gresia, bet savivaldybių finansavimas nekeičiamas jau porą dešimtmečių. Vis dar paranku nuo biudžeto perskirstymo ydų dėmesį nukreipti tik į mero nuodėmes. O kas bus, kai kitais metais pasikeis meras? Liks tik limpakojiškas biudžetas visu savo nuogumu.
Imkimės puponautų, biudžeto išlaidų dalies. Štai – kelių finansavimas. Kaip žinia, keliams keliauja akcizų dalis, kuri kadaise siekė net 80 procentų. Ši dalis buvo mažinta, ir dabar sudaro 55 procentus, bet puponautas slypi ne čia.
Dar pirmajame kriziniame biudžete 2009 metais kelių finansavimo programoje atsirado maža žvaigždutė su maža išnaša puslapio apačioje. Žvaigždutė maža, bet ji didelius pinigus kilnoja. Ta žvaigždutė sako, kad dalis keliams skirtų pinigų keliauja... bendrosioms valstybės reikmėms. Šis puponautas nuo krizės laikų į biudžetą sugrįžta kasmet.
Kitąmet apie 250 milijonų litų, kurie pagal vieną įstatymą turi būti skirti keliams, pagal kitą įstatymą nukeliaus visai nežinia kur. Sklando gandas, kad būtent šios lėšos yra Seimo narių asmeninėje dispozicijoj.
Taigi kitąmet apie 250 milijonų litų, kurie pagal vieną įstatymą turi būti skirti keliams, pagal kitą įstatymą nukeliaus visai nežinia kur. Sklando gandas, kad būtent šios lėšos yra Seimo narių asmeninėje dispozicijoj.
Žmonės kalba, kad kiekvienas seimūnas turi maždaug milijono litų limitą, kurį asignavimų valdytojas paskirs ten, kur seimūnas nurodys. Sunku net patikėti, bet kiekviename gande dažnai yra tik dalis gando.
Na, ir paskutinis dalykas – tai kitais metais 5 procentais didinamos biudžeto pajamos ir beveik 6 procentais – išlaidos.
Ekonomikos augimas numatomas apie 3 procentus, kas laikytina pernelyg optimistine prognoze. Iš kur tokie pinigai? Puponautai su limpakojais gal ir gali tai paaiškinti, bet ir biudžetui jau laikas suaugti.
Šis ekonomistės Rūtos Vainienės komentaras perskaitytas per LRT radiją