Štai keli pavyzdžiai. Šiuo metu užsienyje gyvenanti mažosios bendrijos savininkė gavo žinutę iš „Sodros“, kad „Sodros“ sistemoje reikia patikslinti kai kuriuos duomenis. Atrodytų, smulkmena, tačiau patikslinti tuos duomenis galima tik prisijungus elektroniniu parašu. Prisijungti per elektroninę bankininkystę netinka, nes šis prisijungimas vienoms paslaugoms tinkamas, o kitoms – jau nepakankamas. Elektroninio parašo galiojimas moteriai jau buvo pasibaigęs, o atnaujinti jo būdama užsienyje negalėjo, nes ir šį parašą pratęsia tik fiziškai nuvykus pas paslaugos teikėją.
„Sodra“ tuo tarpu informacijos, kurią reikia patikslinti, nepriima jokiu kitokiu būdu. Galima įgalioti trečią asmenį, tačiau ir jam įgaliojimą reikia užpildyti sistemoje, kuri veikia tik su elektroniniu parašu. „Sodra“ leidžia įgaliojimą fiziškai atnešti į skyrių arba atsiųsti registruotu paštu. O čia štai jums ir biurokratijos viršūnė, prisėskite – įgaliojimas turi būti atspausdintas gulsčiai, o ne vertikaliai!
Moteris yra išvykusi ir laukiasi. Ligonių kasoms reikalinga pažyma iš gydytojo dėl sveikatos draudimo. Pažymą reikia nunešti jiems FIZIŠKAI. Netinka elektroninis formatas, netinka skenuotas dokumentas, reikia būtinai nunešti patį popieriaus lapą. Reikia tikėtis, kad bent jau nunešti dokumentą galės bet kas, o ne pačiai gimdyvei reikės atskristi tūkstančius kilometrų, kad įveiktų biurokratiją.
Arba, pavyzdžiui, žmogus nusprendė parduoti turimą žemės arba miško sklypą. Net jei jis turi pirkėją, jis pirmiausia turi užpildyti informacinį pranešimą apie savo sprendimą parduoti savo turtą ir pateikti jį Nacionalinei žemės tarnybai. Kaip žinia, čia jau „vaikšto“ ne tik popieriai, bet ir pinigai. Valstybė, jos nuomone, taip suteikia paslaugą, už kurią reikia susimokėti rinkliavą – 26 eurus. Ši „paslauga“ niekaip nereikalinga žmogui, bet reikalinga politikams, kurie Seime laimino žemės pardavimo saugiklius. Įdomu, ar kada buvo įvertintos šio reguliavimo pasekmės – kiek žemės sklypų žmonės įsigijo po tokio privalomo pasiūlymo. O gal ir gerai, kad nebuvo vertintos, nes tada pardavėjui reikėtų pateikti ne tik informaciją apie ketinamą parduoti sklypą, bet ir informaciją apie tai, kas jį nusipirko.
Biurokratija keroja ir dauginasi, nes niekada į jos mažinimą ir nebuvo nusitaikyta. Kažkiek mėginta mažinti administracinę naštą, bet biurokratijos aprėptis yra žymiai platesnė. Gal institucijoms pačioms ir sudėtinga matyti savo pačios beprasmius kūrinius, tai jos galėtų pasitelkti žmones į pagalbą. Jei veiktų kokia nors platforma beprasmei biurokratijai fiksuoti – žmonės mielai pagelbėtų valdžiai ją pastebėti. Bet greičiausiai su biurokratija yra kaip su Gedimino kalnu – visi viską žino, mato, tik nieko nedaro. Nes kol kas dar niekas nenugriuvo.
Šis ekonomistės Rūtos Vainienės komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.
